KELIŲ EISMO TAISYKLĖS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

1. Šis įstatymas nustato eismo saugumo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigas įgyvendinant saugaus eismo politiką, eismo dalyvių mokymą, pagrindines eismo dalyvių, transporto priemonių savininkų ir valdytojų, už kelių priežiūrą atsakingų asmenų, policijos, muitinės pareigūnų ir kitų tikrinančių pareigūnų teises ir pareigas, taip pat pagrindinius su transporto priemonių technine būkle, techninės būklės tikrinimu, transporto priemonių registravimu, valdymu, duomenų viešu skelbimu susijusius reikalavimus, eismo saugumo reikalavimus keliams, siekiant apsaugoti eismo dalyvių ir kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą, gerinti transporto ir pėsčiųjų eismo sąlygas.

2. Keliams, jų projektavimui, tiesimui ir priežiūrai, kelio statiniams, įrenginiams, techninėms eismo reguliavimo priemonėms keliamus reikalavimus ir su tuo susijusias kelių savininkų bei kitų institucijų ir valstybės įmonių pareigas nustato Lietuvos Respublikos kelių įstatymas.

3. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Antialkoholinis variklio užraktas – įtaisas, neleidžiantis užvesti transporto priemonės variklio, jeigu transporto priemonės vairuotojo iškvėpto oro ėminyje aptinkama alkoholio.

2. Automagistralė – specialiai motorinių transporto priemonių eismui suprojektuotas ir nutiestas kelias, kuris nėra skirtas įvažiuoti į šalia esančias teritorijas arba iš jų išvažiuoti ir kuris:

1) turi, išskyrus tam tikras vietas arba laikinus atvejus, dvi atskiras priešingų krypčių važiuojamąsias kelio dalis, viena nuo kitos atskirtas transporto priemonėms važiuoti nenumatyta skiriamąja juosta arba išimtiniais atvejais kitais būdais;

2) viename lygyje nekerta jokio kelio, geležinkelio bėgių arba pėsčiųjų tako;

3) pažymėtas kelio ženklu „Automagistralė“.

3. Automobilis – motorinė transporto priemonė, skirta važiuoti keliu, kroviniams ir (ar) keleiviams vežti arba kitoms transporto priemonėms vilkti, išskyrus motociklus, lengvuosius keturračius, keturračius, galinguosius keturračius, mopedus, triračius, traktorius ir savaeiges mašinas. Prie automobilių priskiriami ir troleibusai, tai yra nebėginės transporto priemonės, kurioms energija tiekiama elektros laidais.

4. Automobilių kelias – visas viešajam eismui naudojamo kelio ar gatvės plotas.

5. Bėginė transporto priemonė – bėgiais judanti transporto priemonė.

6. Blogas matomumas – meteorologinių ar kitų reiškinių sukelta padėtis, kai kelio matomumas yra mažesnis kaip 300 m neatsižvelgiant į kelio parametrus.

7. Centralizuotoji techninės apžiūros duomenų bazė – duomenų bazė, kurioje tvarkomi visi tarpusavyje susiję transporto priemonių ir jų techninės apžiūros duomenys.

8. Didelis transporto priemonės trūkumas (toliau – didelis trūkumas) – techninio patikrinimo kelyje arba privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros metu nustatytas transporto priemonės trūkumas, dėl kurio gali pablogėti jos sauga, kuris gali daryti poveikį aplinkai arba dėl kurio gali kilti pavojus kitiems eismo dalyviams, taip pat kiti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų trūkumų, aptinkamų privalomosios techninės apžiūros ir techninio patikrinimo metu, sąraše nustatyti neatitikimai. Techninio patikrinimo kelyje arba privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros metu nustatyti keli nedideli transporto priemonės trūkumai Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais laikomi dideliu trūkumu.

9. Didžiausioji leidžiamoji transporto priemonės masė (toliau – didžiausioji leidžiamoji masė) – visiškai sukomplektuotos transporto priemonės (ar transporto priemonių junginio) masė su vairuotoju, keleiviais ir kroviniu, kurią transporto priemonės gamintojas arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatė kaip didžiausią leidžiamą.

10. Dviračių juosta – dviračių eismui skirta važiuojamosios kelio dalies juosta, atskirta horizontaliojo ženklinimo linija ir pažymėta dviračio simboliu.

11. Dviračių takas – dviračių eismui skirtas kelias arba kelio dalis, pažymėti tam skirtais kelio ženklais. Dviračių takas privalo būti atskirtas nuo kelio ar jo dalių kelio inžinerinėmis priemonėmis.

12. Dviratis – ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, varoma ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas. Neįgaliųjų vežimėliai prie dviračių nepriskiriami.

13. Eismo dalyvis – kelių eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis).

14. Eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

15. Eismo juosta – kelių horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais pažymėta arba nepažymėta išilginė važiuojamosios kelio dalies juosta, kurios pločio pakanka automobiliams važiuoti viena eile.

16. Eismo organizavimas – teisinių ir techninių eismo reguliavimo priemonių ir tvarkomųjų veiksmų visuma.

17. Eismo saugumas – visuma kelių eismo ypatybių, rodančių, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių.

18. Eismo saugumo užtikrinimas – veikla, kuria siekiama užkirsti kelią eismo įvykiams, sušvelninti jų padarinius.

19. Eismo tvarka – transporto priemonių, pėsčiųjų, kitų eismo dalyvių judėjimo, sustojimo, stovėjimo keliuose tvarka, nustatyta šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose.

19¹. Eskortavimas – veikla, kai specialiomis spalvomis nudažytomis specialiosiomis transporto priemonėmis – motociklais užtikrinamas iškilmingai lydimų transporto priemonių nestabdomas judėjimas ir eismo saugumas.

20. Galingasis keturratis – keturratė motorinė transporto priemonė, kuri negali būti klasifikuojama kaip lengvasis keturratis ar keturratis ir kurios didžiausioji naudingoji galia didesnė kaip 15 kW, bet ne didesnė kaip 100 kW, variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 1 000 cm³. Prie galingųjų keturračių taip pat priskiriamos daugiau kaip 4 ratus turinčios motorinės transporto priemonės, atitinkančios galingiesiems keturračiams taikomus techninius reikalavimus.

21. Gyvenvietė – namų pristatyta teritorija, kurios pradžioje keliai pažymėti ženklais „Gyvenvietės pradžia“, o pabaigoje – „Gyvenvietės pabaiga“.

22. Greitkelis – motorinių transporto priemonių eismui skirtas ženklu „Automobilių kelias“ pažymėtas kelias, į kurį įvažiuojama tik per skirtingo lygio, žiedines ar reguliuojamas sankryžas.

22¹. Įskaitinis eismo įvykis – eismo įvykis, per kurį buvo sužeistas ar žuvo bent vienas žmogus.

23. Istorinė motorinė transporto priemonė – prieš 30 metų ar anksčiau pagaminta transporto priemonė, kurios modelis nebegaminamas mažiausiai 15 metų ir kuri yra originali, tinkama eksploatuoti, bet nenaudojama kasdienėms reikmėms.

23¹. Juodoji dėmė – avaringa kelio arba gatvės vieta, kurioje įskaitinių eismo įvykių skaičius yra pasiekęs susisiekimo ministro nustatytą ribinę reikšmę.

24. Kelyje dirbantis asmuo – asmuo, taisantis ar prižiūrintis kelią, technines eismo reguliavimo priemones, reguliuojantis ir kontroliuojantis eismą, šalinantis nuo kelio arba aptveriantis priverstinai sustojusią transporto priemonę ar kitokią kliūtį, likviduojantis eismo įvykio ar kito nelaimingo atsitikimo padarinius, atliekantis kitus gelbėjimo darbus, teikiantis medicinos pagalbą kelyje esančiam eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui ar kitam asmeniui, kuriam reikalinga medicinos pagalba.

24¹. Kelio ruožo saugumo kategorija – kategorija, prie kurios priskiriami kelių tinklo kelio ruožai pagal objektyviai įvertintą jų saugumo lygį.

24². Kelių infrastruktūros projektas – poveikį kelių eismui darantis projektas, pagal kurį įrengiama nauja kelių infrastruktūra arba pertvarkomas esamas kelių tinklas.

25. Kelių saugumo auditas – nepriklausomas išsamus sisteminis ir techninis kelių infrastruktūros projekto patikrinimas ir kelių būklės įvertinimas eismo saugumo užtikrinimo požiūriu visais šio projekto įgyvendinimo etapais: planavimo, projektavimo, tiesimo ar rekonstravimo ir pradinio eksploatavimo.

25¹. Kelių saugumo auditorius – fizinis asmuo, turintis kelių saugumo auditoriaus pažymėjimą, kuriuo suteikiama teisė atlikti kelių saugumo auditą.

26. NETEKO GALIOS:

27. Kelio ženklas – Kelių eismo taisyklėse (toliau – KET) nurodytas ženklas, kuriuo nustatoma eismo tvarka, įspėjami eismo dalyviai arba jiems suteikiama informacija.

27¹. Kelio ženklinimas – KET nurodytas kelio horizontalusis ar vertikalusis ženklinimas.

28. Kelių eismo reguliuotojas (toliau – reguliuotojas) – asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotas reguliuoti kelių eismą, dėvintis uniformą ir turintis skiriamąjį ženklą (raištį ant rankovės, reguliuotojo lazdelę, skritulį su raudonu atšvaitu).

29. Keturratis – keturratė motorinė transporto priemonė, išskyrus lengvuosius keturračius, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 45 km/h ir (arba) variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm³, masė be krovinio ne didesnė kaip 400 kg, o kroviniams vežti skirtos šios keturratės motorinės transporto priemonės masė ne didesnė kaip 550 kg (be akumuliatorių baterijų, jeigu tai elektros varikliu varoma transporto priemonė) ir kurios didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 15 kW.

30. Lengvasis keturratis – keturratė motorinė transporto priemonė, kurios masė (be akumuliatorių baterijų, jeigu tai elektros varikliu varoma transporto priemonė) be krovinio ne didesnė kaip 350 kg, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³ (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), didžiausioji nominalioji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui).

30¹. Lydėjimas specialiosiomis transporto priemonėmis – veikla, kai specialiosiomis transporto priemonėmis užtikrinamas lydimų transporto priemonių nestabdomas judėjimas ir eismo saugumas.

31. Maršrutinė transporto priemonė – viešojo transporto priemonė (autobusas, troleibusas, maršrutinis taksi), kuria reguliariai vežami keleiviai nustatytu maršrutu su nurodytomis sustojimo vietomis, taip pat mokyklinis autobusas.

32. Mokinys – asmuo, kuris nustatyta tvarka mokosi vairuoti transporto priemonę.

33. Mopedas – dviratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis ne mažesnis kaip 25 km/h ir ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³ (esant vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui), ar triratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis ne mažesnis kaip 25 km/h ir ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³ (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui).

34. Motociklas – dviratė motorinė transporto priemonė (su šonine priekaba arba be jos), kurios vidaus degimo variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm³ ir (arba) didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 45 km/h.

35. Motociklininkų apsaugos – motociklų, triračių, keturračių, galingųjų keturračių vairuotojams ir keleiviams skirtos galvos, akių apsaugos nuo sužeidimo priemonės.

36. Motorinė transporto priemonė – variklį turinti transporto priemonė, išskyrus skirtas judėti ne keliais bėgines transporto priemones, traktorius ir savaeiges mašinas.

37. Motorinės transporto priemonės arba jos priekabos registracija – procedūra, kurią sudaro motorinės transporto priemonės arba priekabos tapatumo nustatymas, jos duomenų įrašymas į Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrą, leidimo dalyvauti viešajame eisme būtinų sąlygų atitikimo patikrinimas, valstybinio registracijos numerio ženklų ir dokumento, liudijančio apie transporto priemonės įregistravimą, išdavimas ir kurią baigus įgyjamas leidimas motorinei transporto priemonei arba jos priekabai dalyvauti viešajame eisme.

38. Motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos leidimo dalyvauti viešajame eisme panaikinimas – uždraudimas visam laikui motorinei transporto priemonei ir (ar) priekabai dalyvauti viešajame eisme.

39. Motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos leidimo dalyvauti viešajame eisme sustabdymas – ribotos trukmės draudimas motorinei transporto priemonei ir (ar) priekabai dalyvauti viešajame eisme.

40. Motorinis dviratis – transporto priemonė, kuri turi ne mažiau kaip du ratus ir vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h.

41. Nacionalinis ryšių palaikymo punktas – Vyriausybės įgaliota institucija, atsakinga už keitimąsi informacija dėl privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo su kitomis valstybėmis narėmis ir Europos Komisija.

42. Nauja transporto priemonė – transporto priemonė, kuri anksčiau nebuvo registruota arba nuo kurios pirmo registravimo yra praėję ne daugiau kaip šeši mėnesiai.

43. Neblaivumas – etilo alkoholio vartojusio asmens būsena, kai šio alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse (iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose) viršija įstatymų nustatytą leidžiamą normą. Asmenų, vairuojančių transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama didžiausia etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės. Pradedantieji vairuotojai, lengvųjų automobilių, kuriais vežami keleiviai už atlygį pagal užsakymą, taksi automobilių, mopedų, motociklų, triračių, lengvųjų keturračių, keturračių, galingųjų keturračių, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t arba kurios turi daugiau kaip 9 sėdimąsias vietas, arba kuriomis vežami pavojingieji kroviniai, vairuotojai laikomi neblaiviais, kai etilo alkoholio koncentracija jų iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose yra daugiau kaip 0 promilių.

44. Nedidelis transporto priemonės trūkumas (toliau – nedidelis trūkumas) – techninio patikrinimo kelyje arba privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros metu nustatytas transporto priemonės trūkumas, nedarantis poveikio jos saugai arba aplinkai, taip pat kiti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų trūkumų, aptinkamų privalomosios techninės apžiūros ir techninio patikrinimo metu, sąraše nustatyti neatitikimai.

44¹. Oficiali delegacija – Lietuvos Respublikos oficialus svečias, jo sutuoktinis ar kitas lydintis šeimos narys, vizito metu atliekantys valstybinio ir diplomatinio protokolo nustatytas funkcijas, taip pat Lietuvos Respublikos oficialų svečią lydintys kiti oficialūs asmenys, kurių pareigos atitinka vizito tikslus ir poreikį dalyvauti oficialiojoje vizito programos dalyje.

46. Papildomas vairuotojų mokymas – Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka organizuojamas ir vykdomas mokymas:

1) pradedančiųjų vairuotojų, pažeidusių KET reikalavimą (reikalavimus) vykdyti vairuotojų pareigas pėstiesiems, laikytis lenkimo taisyklių, vairuojant nesinaudoti mobiliojo ryšio priemonėmis, laikytis eismo reguliavimo signalų, KET nustatyta tvarka naudoti įspėjamuosius signalus, laikytis važiavimo per sankryžas tvarkos, vairuotojams naudoti saugos diržus, motociklininko šalmus, neviršyti nustatyto greičio daugiau kaip 10 km/h, nevairuoti transporto priemonių neblaiviems, kai nustatomas daugiau kaip 0 promilių, bet ne daugiau kaip 0,4 promilės neblaivumas, taip pat sukėlusių eismo įvykį, per kurį buvo sutrikdyta eismo dalyvių sveikata (išskyrus atvejus, kai eismo įvykis sukeltas esant baudžiamąją atsakomybę šalinančioms aplinkybėms arba aplinkybėms, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn);

2) motorinių transporto priemonių vairuotojų, kuriems teisė vairuoti buvo atimta dėl KET pažeidimų.

47. Pavojingas transporto priemonės trūkumas (toliau – pavojingas trūkumas) – techninio patikrinimo kelyje arba privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros metu nustatytas transporto priemonės trūkumas, keliantis tiesioginį ir neišvengiamą pavojų eismo saugumui arba darantis poveikį aplinkai. Techninio patikrinimo kelyje arba privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros metu nustatyti keli dideli transporto priemonės trūkumai Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais laikomi pavojingu trūkumu.

47¹. Pažeidžiamas eismo dalyvis – pėsčiasis, dviračio, motorinio dviračio vairuotojas ar keleivis, kitas eismo dalyvis – mopedo, motociklo, triračio, lengvojo keturračio, keturračio ar galingojo keturračio vairuotojas ar keleivis, kurie eisme dalyvauja nebūdami motorinėje transporto priemonėje (kabinoje (salone) arba kėbule).

48. Periodinis profesinis vairuotojų mokymas – C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių ir jų junginių su priekabomis vairuotojų mokymas teisės aktų nustatytu dažnumu siekiant tobulinti profesinę kvalifikaciją vežti krovinius ar keleivius komerciniais tikslais ir suteikti vairuotojo profesinės kvalifikacijos periodinio tobulinimo pažymėjimą.

49. Pėsčiasis – asmuo, esantis kelyje ne transporto priemonėje, taip pat važiuojantis neįgaliųjų vežimėliu, riedučiais, riedlente, paspirtuku be variklio, vedantis dviratį, mopedą, motociklą, traukiantis (stumiantis) rogutes, vaikišką ar kitokį vežimėlį. Pėsčiuoju nelaikomas kelyje dirbantis asmuo.

50. Pėsčiųjų perėja – perėjimo per važiuojamąją kelio dalį vieta, pažymėta kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“ ir ženklinimo linijomis arba tik kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“. Pėsčiųjų perėjos ribas žymi ženklinimo linijos, o jeigu jų nėra, – įsivaizduojamos tiesės, einančios nuo kelio ženklų statmenai per kelią.

51. Pėsčiųjų takas – kelio dalis arba takas pėstiesiems, pažymėtas tam skirtais kelio ženklais.

52. Poveikio kelių saugumui vertinimas – strateginė lyginamoji naujo kelio ar esamo kelių tinklo pakeitimo poveikio gretimo kelių tinklo saugumui analizė.

53. Pradedantysis vairuotojas – asmuo, įgijęs teisę vairuoti A, A1, A2, B, B1 kategorijos motorinę transporto priemonę ir turintis vairavimo stažą iki dvejų metų.

54. Pradinis profesinis vairuotojų mokymas – C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių ir jų junginių su priekabomis vairuotojų mokymas siekiant suteikti šių transporto priemonių vairuotojų pradinę profesinę kvalifikaciją vežti krovinius ar keleivius komerciniais tikslais ir kvalifikacijos pažymėjimą, kuriuo patvirtinama ši kvalifikacija.

55. Priekaba – transporto priemonė, skirta tempti motorine transporto priemone. Priekabomis laikomos ir puspriekabės.

56. Privalomoji transporto priemonių techninė apžiūra (toliau – privalomoji techninė apžiūra) – transporto priemonių techninės būklės privalomas tikrinimas siekiant užtikrinti, kad jas saugu naudoti viešajame eisme ir jos atitinka eismo saugumo ir aplinkosaugos reikalavimus.

57. Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros įmonė (toliau – techninės apžiūros įmonė) – juridinis asmuo, kuriam suteikta teisė atlikti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą.

58. Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros kontrolierius (toliau – techninės apžiūros kontrolierius) – privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros įmonėje dirbantis asmuo, turintis Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka suteiktą teisę atlikti privalomąją techninę apžiūrą.

59. Priverstinis transporto priemonės sustojimas (toliau – priverstinis sustojimas) – transporto priemonės sustabdymas ar sustojimas, kai toliau važiuoti neįmanoma arba pavojinga.

60. Puspriekabė – su motorine transporto priemone sukabinama priekaba, kurios dalis remiasi į motorinę transporto priemonę ir kurios masės dalis, taip pat krovinio masės dalis tenka motorinei transporto priemonei.

60¹. Reguliarus kelio saugumo patikrinimas – periodinis patikrinimas, ar kelias ir jo elementai atitinka eismo saugumo reikalavimus ir ar nėra saugumo tikslais šalintinų defektų.

61. Ryškiaspalvė liemenė su šviesą atspindinčiais elementais – geltonos, oranžinės ar raudonos spalvos liemenė arba kitas viršutinės kūno dalies (nuo kaklo iki juosmens) drabužis su iš visų pusių kitiems eismo dalyviams matomais šviesą atspindinčiais elementais.

62. Sankryža – kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš šalia jo esančių teritorijų. Sankryža yra reguliuojama, jeigu eismą joje reguliuoja šviesoforai arba reguliuotojas. Skirtingo lygio sankryžos yra tos, kuriose keliai jungiasi ne viename aukštyje ir yra nuovažos, kuriomis eismas vyksta nuo vieno kelio prie kito.

63. Savivaldis automobilis – save valdantis automobilis, kuris dalyvauja viešajame eisme be asmens įsikišimo, taip pat kuris gali būti tiesiogiai ar nuotoliniu būdu valdomas asmens, jeigu šią galimybę numatė šio automobilio gamintojas.

64. Skiriamoji kelio juosta (toliau – skiriamoji juosta) – gretimas važiuojamąsias dalis skiriantis konstrukcinis kelio elementas (apželdintas veja, želdiniais arba su kelio danga), kur transporto priemonėms draudžiama važiuoti, sustoti ir stovėti.

65. Specialioji transporto priemonė – policijos, greitosios medicinos pagalbos, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos, dujų įmonės avarinės tarnybos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos motorinė transporto priemonė su specialiaisiais šviesos ir garso signalais arba tik su specialiaisiais šviesos signalais, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžios įstaigos transporto priemonė su specialiaisiais šviesos ir garso signalais arba tik su specialiaisiais šviesos signalais, pritaikyta suimtiesiems ir nuteistiesiems konvojuoti į gydymo įstaigas, vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinės įstaigos, prokuratūros, Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos, Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų, Karo policijos, muitinės, Lietuvos transporto saugos administracijos specialiomis spalvomis nudažyta ar nenudažyta motorinė transporto priemonė su specialiaisiais šviesos ir garso signalais arba tik su specialiaisiais šviesos signalais.

66. Specialiųjų transporto priemonių vairuotojų mokymas – Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka organizuojamas ir vykdomas specialiųjų transporto priemonių vairuotojų mokymas.

67. Šaligatvis – kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos. Šaligatvis gali būti naudojamas dviračių eismui KET nustatytais atvejais.

68. Šeimos nariai – sutuoktiniai, tėvai, vaikai, įvaikiai, broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Globėjų ar rūpintojų šeimų nariais laikomi vaikai, kuriems pagal Lietuvos Respublikos įstatymus nustatyta globa ar rūpyba.

69. Taktinės ir logistinės transporto priemonės – transporto priemonės, skirtos karinėms operacijoms, joms pasirengti ir kitoms kariuomenės funkcijoms atlikti.

70. Tamsusis paros metas – laikas nuo saulėlydžio iki saulėtekio.

71. Techninis patikrinimas kelyje (toliau – techninis patikrinimas) – policijos ir (ar) Lietuvos transporto saugos administracijos atliekamas netikėtas M₂, M₃, N₂, N₃, O₃, O₄ klasių transporto priemonių, T_1b, T_2b, T_3b, T_4.1b, T_4.2b, T_4.3b ir T₅ kategorijų ratinių traktorių, kurie dažniausiai naudojami viešuosiuose keliuose vežimams už atlygį ir kurių didžiausiasis projektinis greitis yra didesnis kaip 40 km/h, techninės būklės, krovinio išdėstymo ir (ar) pritvirtinimo patikrinimas kelyje. Techninį patikrinimą sudaro pradinis techninis patikrinimas kelyje ir esant pagrįstam poreikiui išsamesnis techninis patikrinimas techninės apžiūros įmonėje.

72. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – teismo ar kitos kompetentingos institucijos priimtas sprendimas nustatytam terminui atimti iš asmens teisę vairuoti transporto priemones ar uždrausti naudotis šia teise.

72¹. Tikslinis kelio saugumo patikrinimas – tyrimas, per kurį vietoje atliekama esamo kelio arba kelio ruožo apžiūra ir kuriuo siekiama nustatyti pavojingas sąlygas, defektus ir problemas, lemiančius eismo įvykių ir eismo dalyvių sužeidimų rizikos padidėjimą.

73. Traktorius – ratinė arba vikšrinė ne mažiau kaip dviejų ašių transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis yra ne mažesnis kaip 6 km/h, pagrindinė paskirtis – traukti, vilkti, stumti, vežti žemės ir miškų ūkio techniką arba vilkti priekabas ir kuri gali būti pritaikyta kroviniams vežti ir turėti keleivių sėdynių.

74. Transporto priemonė – priemonė žmonėms ir (arba) kroviniams, taip pat ant jos sumontuotai stacionariai įrangai vežti. Ši sąvoka taip pat apima traktorius, savaeiges mašinas ir eismui ne keliais skirtas transporto priemones.

75. Transporto priemonės ir priekabos atitikties įvertinimas – procedūra, kai tiesiogiai ar netiesiogiai nustatoma, ar transporto priemonė ir jos dalys atitinka nustatytus reikalavimus.

75¹. Transporto priemonės markė – transporto priemonės gamintojo pavadinimas arba jo prekių ženklas, kuriuo žymimos to gamintojo prekės, siekiant išskirti jas iš kitų gamintojų prekių.

76. Transporto priemonės masė be krovinio (toliau – masė be krovinio) – transporto priemonės masė su visa degalų atsarga ir įrankių komplektu be vairuotojo, keleivių ir krovinio.

77. Transporto priemonės masė su kroviniu (toliau – masė su kroviniu) – transporto priemonės masė su vairuotoju, keleiviais ir kroviniu.

77¹. Transporto priemonės modelis – transporto priemonės pavadinimas, kurį gamintojas suteikia to paties tipo transporto priemonių šeimai arba serijai.

78. Transporto priemonės savininkas – asmuo, kuriam transporto priemonė priklauso nuosavybės teise.

79. Transporto priemonės stovėjimas (toliau – stovėjimas) – transporto priemonės sustabdymas ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti.

80. Transporto priemonės sustojimas (toliau – sustojimas) – transporto priemonės sustabdymas ne ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti.

81. Transporto priemones tikrinantys pareigūnai (toliau – tikrinantys pareigūnai) – uniformuoti valstybės institucijų (policijos, Karo policijos, muitinės, Lietuvos transporto saugos administracijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės) įgalioti pareigūnai, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka suteikta teisė stabdyti transporto priemones ir atlikti būtiną patikrinimą.

82. Transporto priemonės tipo patvirtinimas (toliau – tipo patvirtinimas) – procedūra, per kurią patvirtinama, kad transporto priemonė atitinka tam tikras administracines nuostatas ir techninius reikalavimus. Prie šios procedūros priskiriamas ir transporto priemonės atskiros sistemos, sudedamosios dalies ar techninio mazgo atitikties administracinėms nuostatoms ir techniniams reikalavimams patvirtinimas.

83. Transporto priemonės vairavimas – transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens arba savivaldžio automobilio įrangos veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė.

84. Transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę.

85. Transporto priemonių ekspertas – transporto priemonių techninės ekspertizės įmonėje dirbantis asmuo, turintis Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka suteiktą teisę atlikti motorinių transporto priemonių ir priekabų technines ekspertizes.

86. Transporto priemonių junginys – sujungtos kelios transporto priemonės.

87. Transporto priemonių techninė ekspertizė (toliau – techninė ekspertizė) – pagamintų ar perdirbtų motorinių transporto priemonių ar jų priekabų konstrukcijos atitikties nustatytiems reikalavimams įvertinimas, eismo ar kito įvykio metu sugadintų motorinių transporto priemonių ar jų priekabų atkuriamojo remonto įvertinimas.

88. Triratis – triratė motorinė transporto priemonė su simetriškai išdėstytais ratais, kurios vidaus degimo variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm³ ir (arba) didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 45 km/h.

89. Vairavimo egzaminas (toliau – egzaminas) – nustatyta tvarka atliekamas teisę vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemonę įgyti norinčio asmens eismo dalyviams reikalingų teorinių žinių, praktinių transporto priemonės vairavimo įgūdžių ir gebėjimų patikrinimas.

90. Vairavimo instruktorius – asmuo, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė mokyti kitus asmenis saugiai vairuoti transporto priemones pagal KET reikalavimus.

91. Vairavimo mokykla – įstaiga ar įmonė, kuriai Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka suteikta teisė vykdyti motorinių transporto priemonių ir jų junginių su priekabomis vairuotojų mokymą.

92. Vairuotojas – asmuo, vairuojantis transporto priemonę. Vairuotojams prilyginami asmenys, dalyvaujantys eisme pagal šiame įstatyme nustatytus papildomus reikalavimus (vadeliotojai, raiteliai, asmenys, varantys keliu gyvulius ar paukščius), taip pat asmenys, kurie moko vairuoti.

92¹. Vairuotojo kvalifikacijos kortelė – dokumentas, kuriame nurodomas suderintas Europos Sąjungos kodas (95), jeigu nėra galimybės jo įrašyti vairuotojo pažymėjime, patvirtinantis turimą C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių, jų junginių su priekabomis vairuotojų kvalifikaciją vežti krovinius ar keleivius komerciniais tikslais.

93. Vairuotojo pažymėjimas – teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (motorines transporto priemones) ir nurodomos vairavimo sąlygos.

94. Vairuotojų mokymas – mokymas, per kurį įgyjama eismo dalyviams reikalingų teorinių žinių, praktinių motorinių transporto priemonių ir jų junginių su priekabomis valdymo įgūdžių ir gebėjimų.

95. Vairuotojų mokytojas – asmuo, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė mokyti kitus asmenis transporto priemonių eismo teorijos.

96. Važiuojamoji kelio dalis – kelio dalis važiuoti transporto priemonėms.

97. Viešasis eismas – žmonių ir transporto priemonių su kroviniu ar be jo judėjimas kelio ribose.

98. Viso kelių tinklo saugumo vertinimas – procedūra, kurios metu vertinama kelių tinklo eismo įvykių rizika ir kelių ruožai suskirstomi pagal kelio ruožo saugumo kategorijas.

99. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos kelių įstatyme ir Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatyme.

3 straipsnis. Eismo tvarka

1. Lietuvos Respublikoje eismas keliais vyksta dešine kelio puse.

2. Eismo tvarką Lietuvos Respublikos teritorijoje nustato KET, kurias tvirtina Vyriausybė.

3. Eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali riboti tik KET numatyti kelio ženklai, kelio ženklinimas, šviesoforai ir reguliuotojo signalai. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, vadovaujamasi kelio ženklo reikalavimais.

4 straipsnis. Eismo saugumo užtikrinimo principai

Eismo saugumo užtikrinimo principai yra:

1) valstybės pareiga – sudaryti saugias ir vienodas visiems eismo dalyviams dalyvavimo eisme sąlygas, eismo dalyvių pareiga – žinoti ir laikytis valstybės nustatytos eismo tvarkos;

2) eismo dalyvių sveikatos ir gyvybės užtikrinimas svarbiau negu ūkinės veiklos ekonominiai rezultatai;

3) asmens, visuomenės ir valstybės interesų įvertinimas ir derinimas užtikrinant saugų eismą.

5 straipsnis. Eismo saugumo užtikrinimo teisinis reglamentavimas

Eismo saugumo užtikrinimą reglamentuoja šis įstatymas, kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai, tarptautinės sutartys ir Europos Sąjungos teisės aktai.

6 straipsnis. Pagrindinės eismo saugumo užtikrinimo kryptys

Eismo saugumas užtikrinamas:

1) nustatant Vyriausybės įgaliojimus, valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir valstybės įmonių kompetenciją eismo saugumo užtikrinimo srityje;

2) reguliuojant ir kontroliuojant juridinių ir fizinių asmenų veiklą eismo saugumo užtikrinimo srityje;

3) priimant eismo saugumo užtikrinimą reglamentuojančius teisės aktus;

4) šviečiant ir mokant eismo dalyvius ir specialistus;

5) sprendžiant klausimus, susijusius su mokslo ir technikos naujovių diegimu transporto srityje;

6) materialiai ir finansiškai užtikrinant priemonių eismo saugumo srityje įgyvendinimą;

7) vykdant socialiai orientuotą civilinės atsakomybės privalomojo draudimo politiką transporto srityje;

8) vykdant valstybinę įstatymų ir kitų eismo saugumo užtikrinimą reguliuojančių teisės aktų vykdymo priežiūrą ir kontrolę;

9) skatinant saugių ir aplinką tausojančių transporto priemonių įsigijimą ir naudojimą.

6¹ straipsnis. Valstybės rinkliava

1. Už liudijimų, patvirtinančių, kad asmuo atitinka nustatytus reikalavimus ir jam suteikiama teisė dirbti vairuotojų mokytoju ir (arba) vairavimo instruktoriumi, išdavimą vairavimo instruktoriams, vairuotojų mokytojams mokama Vyriausybės apskaičiuoto dydžio valstybės rinkliava.

2. Už teisės vykdyti vairuotojų mokymą ar papildomą vairuotojų mokymą suteikimą mokama Vyriausybės apskaičiuoto dydžio valstybės rinkliava.

6² straipsnis.        Techninės apžiūros kontrolierių, kelių saugumo auditorių, asmenų, atliekančių poveikio kelių saugumui vertinimą, asmenų, dėstančių kelių saugumo auditorių kompetencijos įgijimo ir (arba) kelių saugumo auditorių kompetencijos tobulinimo kursus, nepriekaištinga reputacija

Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir būti techninės apžiūros kontrolieriumi, kelių saugumo auditoriumi, asmeniu, atliekančiu poveikio kelių saugumui vertinimą, asmeniu, dėstančiu kelių saugumo auditorių kompetencijos įgijimo ir (arba) kelių saugumo auditorių kompetencijos tobulinimo kursus, jeigu jis:

1) pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;

2) pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai;

3) piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis.

ANTRASIS SKIRSNIS

SAUGAUS EISMO UŽTIKRINIMO VALDYMAS

7 straipsnis. Valstybinė eismo saugumo užtikrinimo politika

Valstybinę eismo saugumo užtikrinimo politiką formuoja ir valstybinės eismo saugumo užtikrinimo politikos įgyvendinimo priemones nacionalinėse plėtros programose tvirtina Vyriausybė.

8 straipsnis.         Valstybinės eismo saugumo užtikrinimo politikos įgyvendinimo priemonių finansavimas

1. Valstybinės eismo saugumo užtikrinimo politikos įgyvendinimo priemonės, suplanuotos nacionalinėse plėtros programose, finansuojamos valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis.

2. Valstybinės eismo saugumo užtikrinimo politikos įgyvendinimo priemonėms, suplanuotoms nacionalinėse plėtros programose, finansuoti gali būti naudojamos ir kitos teisėtai gautos lėšos.

9 straipsnis. Valstybinė eismo saugumo komisija

1. Valstybinės eismo saugumo užtikrinimo politikos įgyvendinimą kontroliuoja nuolatinė Valstybinė eismo saugumo komisija (toliau – Komisija).

2. Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Vyriausybės patvirtintais Komisijos veiklos nuostatais ir kitais teisės aktais.

3. Komisiją sudaro Ministras Pirmininkas, susisiekimo ministras, vidaus reikalų ministras, Finansų ministerijos atstovas, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovas bei Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas. Komisijos pirmininkas yra Ministras Pirmininkas.

4. Komisija:

1) teikia Respublikos Prezidentui, Seimui, Vyriausybei, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms siūlymus šio įstatymo įgyvendinimo klausimais;

2) teikia valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms išvadas dėl teisės aktų atitikties eismo saugumo reikalavimams;

3) dalyvauja rengiant nacionalines plėtros programas, kuriose planuojamos valstybinės eismo saugumo užtikrinimo politikos įgyvendinimo priemonės;

4) svarsto eismo saugumo užtikrinimo klausimus ir priima dėl jų sprendimus.

5. Komisijos pirmininkas ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaito Seimui už Komisijos darbą.

6. Komisija Vyriausybės nustatyta tvarka sudaro Eismo saugumo tarybą, konsultuojančią Komisiją eismo saugumo klausimais.

10 straipsnis. Eismo saugumo užtikrinimas

Užtikrindama eismo saugumą, Susisiekimo ministerija arba jos įgaliotos institucijos:

1) tvirtina techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus, nustato motorinių transporto priemonių ir jų priekabų trūkumų, aptinkamų privalomosios techninės apžiūros ir techninio patikrinimo metu, sąrašą ir jų klasifikaciją, tvirtina motorinių transporto priemonių ir jų priekabų gamybos ir perdirbimo reikalavimus, normatyvinius statybos techninius dokumentus, nustatančius kelių projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, remonto, priežiūros reikalavimus ir tvarką, taip pat dokumentus, nustatančius eismo organizavimo, juodųjų dėmių nustatymo, tyrimo ir šalinimo, kelių saugumo audito atlikimo, poveikio kelių saugumui vertinimo, kelių saugumo auditorių mokymo, egzaminavimo, pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo reikalavimus ir tvarką;

1¹) rengia valstybinės eismo saugumo užtikrinimo politikos įgyvendinimo priemones, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą;

2) suderinusi su Vidaus reikalų ministerija, nustato tvarką ir atvejus, kada taisomuose kelių (gatvių) ruožuose keliuose dirbantys asmenys gali reguliuoti eismą;

3) nustato keleivių vežimo reguliariais reisais nustatytais maršrutais leidimo išdavimo tvarką;

4) nustato privalomosios techninės apžiūros atlikimo ir privalomosios techninės apžiūros, atliktos kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje, pripažinimo tvarką, techninės ekspertizės atlikimo tvarką;

5) nustato reikalavimus įmonėms, atliekančioms motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą, taip pat įmonėms, atliekančioms motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninę ekspertizę;

6) suteikia įmonių, atliekančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą, taip pat įmonių, atliekančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninę ekspertizę, darbuotojams teisę atlikti privalomąją techninę apžiūrą, motorinių transporto priemonių ir priekabų technines ekspertizes, šią teisę sustabdo, atnaujina, panaikina;

7) suteikia teisės aktų reikalavimus atitinkančioms įmonėms teisę atlikti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą, taip pat motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninę ekspertizę ir šią teisę sustabdo, atnaujina, panaikina;

8) organizuoja eismo dalyvių švietimą eismo saugumo srityje;

9) nustato vairuotojų mokymo tvarką;

10) nustato papildomo vairuotojų mokymo tvarką;

11) suderinusi su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nustato C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių vairuotojų mokymo pradinei profesinei kvalifikacijai įgyti ir vairuotojų periodinio profesinio mokymo tvarką;

12) nustato motorinių transporto priemonių vairuotojų, kuriems teisė vairuoti buvo atimta dėl KET pažeidimų, papildomo vairuotojų mokymo tvarką;

13) nustato šeimos narių, siekiančių įgyti teisę vairuoti B kategorijos motorines transporto priemones, mokymo tvarką;

14) nustato reikalavimus vairavimo instruktoriams ir vairavimo mokykloms bei teritorijoms, kuriose bus atliekamas vairuotojų mokymas, taip pat reikalavimus šių mokyklų darbuotojams, susijusiems su vairuotojų mokymu (už vairuotojų mokymą atsakingiems asmenims, vairuotojų mokytojams ir vairavimo instruktoriams);

15) NETEKO GALIOS

16) tvirtina motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijas ir klases pagal konstrukciją, suteikia šalies transporto priemonių gamintojams pasaulinį transporto priemonės gamintojo identifikavimo kodą (WMI) ir pasaulinį transporto priemonių sudedamųjų dalių gamintojo identifikavimo kodą (WPMI);

17) suderinusi su Vidaus reikalų ministerija, nustato motorinių transporto priemonių, priekabų, sugadintų eismo ar kitokio įvykio metu, uždraudimo dalyvauti viešajame eisme tvarką ir šio draudimo panaikinimo tvarką;

18) nustato motorinių transporto priemonių, priekabų, kurioms uždrausta dalyvauti viešajame eisme, remonto ir techninės ekspertizės reikalavimus ir atlikimo tvarką;

19) nustato transporto priemonės pripažinimo istorine motorine transporto priemone tvarką;

20) suteikia asmenims teisę dirbti vairuotojų mokytoju ir (arba) vairavimo instruktoriumi ir nustato šios teisės suteikimo, sustabdymo, atnaujinimo ar panaikinimo tvarką;

21) suteikia įstaigoms ar įmonėms teisę vykdyti vairuotojų mokymą ir (ar) papildomą vairuotojų mokymą ir nustato šios teisės suteikimo, sustabdymo, atnaujinimo ar panaikinimo tvarką;

22) atlieka vairuotojų mokymo, papildomo vairuotojų mokymo priežiūrą;

23) prižiūri, kaip laikomasi privalomosios techninės apžiūros ir techninės ekspertizės atlikimo tvarkos;

24) nustato motorinių transporto priemonių ir jų priekabų, kurios neatitinka techninių reikalavimų ir kelia grėsmę eismo saugumui, privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimo panaikinimo tvarką ir tvirtina techninių reikalavimų neatitikimų, kuriuos nustačius panaikinamas grėsmę eismo saugumui keliančių motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimas, sąrašą;

25) nustato motorinių transporto priemonių ir jų priekabų, kurių privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimas yra pasibaigęs arba panaikintas, nuvykimo į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę privalomosios techninės apžiūros atlikti teisės suteikimo tvarką;

26) tvirtina Centralizuotosios techninės apžiūros duomenų bazės nuostatus;

27) atlieka transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų kontrolę;

28) tvirtina reikalavimus transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą atliekantiems asmenims ir nustato transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų teikimo tvarką;

30) nustato techninės apžiūros kontrolierių kvalifikacinio ir žinių patikrinimo egzaminų tvarką;

31) nustato įrangos ir prietaisų, kurių reikia privalomajai techninei apžiūrai atlikti, sąrašą ir reikalavimus;

32) nustato reikalavimus, taikomus motorinių transporto priemonių, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, netiesioginio matymo įrangai ir eismo saugumą užtikrinančioms priemonėms, nurodytoms šio įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 4 punkte;

33) nustato savivaldžių automobilių bandymų ir dalyvavimo viešajame eisme sąlygas ir tvarką;

34) gali atlikti kitas funkcijas, susijusias su eismo saugumo užtikrinimu.

2. Užtikrindama eismo saugumą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ar jos įgaliotos institucijos nustato asmenis, turinčius teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“, ir neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės ir dokumento, patvirtinančio teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“, išdavimo tvarką.

3. Užtikrindama eismo saugumą, Sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliotos institucijos:

1) nustato vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimus ir tvarką;

2) nustato eismo dalyvių mokymo teikti pirmąją pagalbą tvarką;

3) nustato sveikatos sutrikimus, dėl kurių ribojama teisė arba draudžiama vairuoti tam tikros kategorijos motorines transporto priemones;

4) gali atlikti kitas funkcijas, susijusias su eismo saugumo užtikrinimu.

Užtikrindama eismo saugumą, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ar jos įgaliotos institucijos:

1) organizuoja ir koordinuoja privalomąjį eismo saugumo pagrindų mokymą ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstaigose;

2) organizuoja mokinių (vaikų) mokymą, per kurį įgyjama saugaus važiavimo dviračiais įgūdžių;

3) gali atlikti kitas funkcijas, susijusias su eismo saugumo užtikrinimu.

5. Užtikrindama eismo saugumą, Vidaus reikalų ministerija ar jos įgaliotos institucijos:

1) suderinusi su Susisiekimo ministerija, nustato motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygas ir tvarką;

2) kaupia duomenis apie išduotus motorinių transporto priemonių vairuotojų pažymėjimus;

3) nustato motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo ir apskaitos tvarką;

4) organizuoja motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimą ir apskaitą;

5) suderinusi su Susisiekimo ministerija, nustato motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo išdavimo, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarką;

6) nustato laikinųjų valstybinio numerio ženklų, skirtų motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, savivaldžių automobilių bandymams ženklinti, išdavimo ir jų naudojimo tvarką;

7) suderinusi su Susisiekimo ministerija, nustato specialiųjų transporto priemonių vairuotojų papildomo mokymo tvarką;

8) nustato vairuotojo kvalifikacijos kortelių išdavimo tvarką;

9) nustato leidimų naudoti kelių transporto priemones su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis, negu leistina, išdavimo sąlygas ir tvarką;

10) gali atlikti kitas funkcijas, susijusias su eismo saugumo užtikrinimu.

6. Užtikrindama eismo saugumą, Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliotos institucijos:

1) nustato ir tvirtina traktorių ir savaeigių mašinų kategorijas ir mažiausią jų vairuotojų amžių;

2) nustato ir tvirtina traktorių, savaeigių mašinų ir jų priekabų atitikties įvertinimo tvarką;

3) nustato ir tvirtina traktorių ir savaeigių mašinų techninės apžiūros tvarką ir techninius reikalavimus traktoriams ir savaeigėms mašinoms ir jų priekaboms;

4) nustato ir tvirtina traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojų rengimo ir teisės vairuoti šias transporto priemones įgijimo tvarką (kai mokymai susiję su formaliuoju profesiniu mokymu ar neformaliuoju suaugusiųjų švietimu, ši tvarka turi būti suderinta su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija);

5) nustato ir tvirtina dokumento, patvirtinančio teisę vairuoti traktorius ir (ar) savaeiges mašinas, formą, išdavimo tvarką;

6) suderinusi su Susisiekimo ministerija, tvirtina traktorių ir savaeigių mašinų maksimalius leidžiamus transporto priemonių matmenis, ašių apkrovas ir bendrąją masę;

7) gali atlikti kitas funkcijas, susijusias su eismo saugumo užtikrinimu.

Užtikrindama eismo saugumą, Krašto apsaugos ministerija ar jos įgaliotos institucijos:

1) nustato taktinių ir logistinių transporto priemonių ir jų priekabų, kuriose integruotos ginklų ir valdymo sistemos, sąrašą;

2) nustato taktinių ir logistinių transporto priemonių ir jų priekabų, kurios yra priskirtinos traktorių, savaeigių mašinų ar jų priekabų kategorijoms, techninės apžiūros tvarką ir techninius reikalavimus.

7. NETEKO GALIOS

8. Užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius:

1) vadovaudamasis nacionalinėse plėtros programose suplanuotomis valstybinės eismo saugumo užtikrinimo politikos įgyvendinimo priemonėmis, tvirtina savivaldybės eismo saugumo užtikrinimo priemones ir projektus;

2) iš savivaldybės administravimo subjektų ir valstybinio administravimo subjektų savivaldybėje, nevyriausybinių organizacijų atstovų sudaro savivaldybės eismo saugumo komisiją, tvirtina jos nuostatus. Savivaldybės pagrįstu prašymu valstybinio administravimo subjektai turi deleguoti atstovus į savivaldybės saugaus eismo komisiją;

3) sprendžia eismo organizavimo klausimus miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, vietinės reikšmės keliuose;

4) rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu, organizuoja kelių saugumo audito, juodųjų dėmių nustatymo, tyrimo ir šalinimo atlikimą vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse, organizuoja medicinos pagalbos teikimą eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims, gali organizuoti savivaldybei priklausančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių poveikio kelių saugumui vertinimą, reguliarų kelio saugumo patikrinimą, kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimą ir viso kelių tinklo saugumo vertinimą;

5) įgyvendina švietėjišką mokomąją veiklą eismo saugumo srityje;

6) atlieka kitas funkcijas, susijusias su eismo saugumo užtikrinimu savivaldybės teritorijoje.

9. Eismo priežiūrą vykdo specializuoti policijos padaliniai ir įgalioti policijos pareigūnai. Užtikrindama eismo saugumą, policija:

1) prižiūri, kaip eismo dalyviai laikosi šio įstatymo nuostatų ir kituose teisės aktuose nustatytos eismo tvarkos;

2) reguliuoja eismą;

3) tiria KET pažeidimus, atlieka ikiteisminį tyrimą eismo įvykių bylose, įstatymų nustatytais atvejais surašo administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėja administracinių nusižengimų bylas ir priima nutarimus šiose bylose, taiko kitas įstatymų numatytas priemones;

4) kontroliuoja, ar neviršyti leistini transporto priemonių masė ir matmenys;

5) kontroliuoja, kaip fiziniai ir juridiniai asmenys vykdo įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas pareigas dėl eismo saugumo užtikrinimo;

6) kontroliuoja transporto priemonių techninę būklę, vairuotojų vairavimo ir poilsio režimą keliuose, atlieka M₂, M₃, N₂, N₃, O₃, O₄ klasių transporto priemonių ir T_1b, T_2b, T_3b, T_4.1b, T_4.2b, T_4.3b, T₅ kategorijų ratinių traktorių, kurie dažniausiai naudojami viešuosiuose keliuose vežimams už atlygį ir kurių didžiausiasis projektinis greitis yra didesnis kaip 40 km/h, pradinius techninius patikrinimus kelyje;

7) kaupia ir analizuoja duomenis apie KET pažeidimus ir eismo įvykius;

8) teikia eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims pirmąją pagalbą tuo atveju, kai šalia nėra kvalifikuoto medicinos darbuotojo;

9) imasi priemonių, būtinų saugiam eismui eismo įvykio vietoje užtikrinti ir dėl eismo įvykio paliktam be priežiūros turtui apsaugoti;

10) eskortuoja ir lydi specialiosiomis transporto priemonėmis oficialias delegacijas ir saugomus asmenis, lydi specialiosiomis transporto priemonėmis didžiagabarites transporto priemones, kai jos gali kelti grėsmę eismo saugumui, ir transporto priemones, kuriomis vežami keleiviai, masinių ir kitokių renginių dalyviai;

11) kontroliuoja, ar N₂, N₃, O₃ ir O₄ klasių transporto priemonėse krovinys išdėstytas ir (ar) pritvirtintas pagal reikalavimus;

12) gali atlikti kitas funkcijas, susijusias su eismo saugumo užtikrinimu.

Užtikrindama eismo saugumą, Karo policija:

1) reguliuoja eismą, užtikrindama karinio transporto judėjimą;

2) įstatymų nustatytais atvejais tiria KET pažeidimus, atlieka ikiteisminį tyrimą eismo įvykių bylose, įstatymų nustatytais atvejais surašo administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėja administracinių nusižengimų bylas ir priima nutarimus šiose bylose, taiko kitas įstatymų numatytas priemones;

3) lydi specialiosiomis transporto priemonėmis karines transporto priemones, taip pat oficialias delegacijas ir (ar) Lietuvos Respublikos oficialius svečius, kurie atvyksta krašto apsaugos ministro ar Lietuvos kariuomenės vado oficialiu kvietimu.

Užtikrindama eismo saugumą, Lietuvos transporto saugos administracija:

1) nustato N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimus, krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo trūkumų sąrašą ir jų klasifikaciją;

2) organizuoja ir atlieka M₂, M₃, N₂, N₃, O₃ ir O₄ klasių transporto priemonių pradinius techninius patikrinimus kelyje, kontroliuoja, ar N₂, N₃, O₃ ir O₄ klasių transporto priemonėse krovinys išdėstytas ir (ar) pritvirtintas pagal reikalavimus;

3) turi teisę sustabdyti M₂, M₃, N₂, N₃, O₃ ir O₄ klasių transporto priemones, nurodyti jų vairuotojams važiuoti paskui specialiąją transporto priemonę iki patikrinimo ar stovėjimo vietos techniniam patikrinimui atlikti;

4) suteikia arba panaikina įgaliojimą atlikti Lietuvoje registruotų transporto priemonių privalomąją techninę apžiūrą Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje subjektams, kuriuos atlikti privalomąją techninę apžiūrą įgaliojo valstybė, kurioje jie yra.

Užtikrindama eismo saugumą, valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija:

1) vykdo automobilių srautų valdymą ir koordinuoja eismo tvarką valstybinės reikšmės keliuose;

2) planuoja, organizuoja ir koordinuoja intelektinių transporto sistemų (eismo valdymo, eismo kontrolės, eismo stebėjimo ir eismo apskaitos, kelių oro sąlygų, viešojo transporto kelionių planavimo) diegimą, naudojimą ir plėtrą;

3) valdo ir tvarko eismo valdymo, stebėjimo ir kontrolės sistemas valstybinės reikšmės keliuose;

4) per visuomenės informavimo priemones informuoja visuomenę apie eismo sąlygas valstybinės ir vietinės reikšmės keliuose;

5) organizuoja kelių saugumo audito, poveikio kelių saugumui vertinimo atlikimą, juodųjų dėmių šalinimą valstybinės reikšmės keliuose;

6) įgyvendina Valstybinėje eismo saugumo programoje nustatytas priemones;

7) atlieka kitas įstatymuose nustatytas funkcijas, susijusias su eismo saugumo užtikrinimu valstybinės reikšmės keliuose.

Užtikrindama eismo saugumą, viešoji įstaiga Transporto kompetencijų agentūra:

1) atlieka eismo saugumo rodiklių stebėseną ir analizę;

2) atlieka eismo įvykių tyrimus kelių infrastruktūros saugumo požiūriu;

3) tvarko eismo įvykių duomenis, atlieka jų stebėseną ir statistinę analizę;

4) teikia su eismo saugumu susijusią informaciją Lietuvos Respublikos ir tarptautinėms institucijoms, įstaigoms, valstybės įmonėms, bendrovėms ir kitoms organizacijoms, susijusioms su eismo saugumo sritimi;

5) teikia Susisiekimo ministerijai pasiūlymus dėl Valstybinės eismo saugumo programos rengimo;

6) tvirtina valstybinės reikšmės kelių poveikio kelių saugumui vertinimo, reguliarių kelio saugumo patikrinimų, kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimų, viso kelių tinklo saugumo vertinimo procedūras, kelių infrastruktūros saugumo valdymo gaires;

7) atlieka valstybinės reikšmės kelių poveikio kelių saugumui vertinimą, kuriuo remdamasi pateikia išvadą, taip pat atlieka reguliarius kelio saugumo patikrinimus, kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimus, viso kelių tinklo saugumo vertinimą, kuriuo remdamasi rengia, reguliariai atnaujina ir, suderinusi su Susisiekimo ministerija, tvirtina prioritetinių veiksmų planą;

8) nustato juodąsias dėmes valstybinės reikšmės keliuose ir atlieka jų tyrimą;

9) egzaminuoja kelių saugumo auditorius, išduoda kelių saugumo auditoriaus pažymėjimus, sustabdo kelių saugumo auditoriaus pažymėjimų galiojimą, panaikina kelių saugumo auditoriaus pažymėjimų galiojimo sustabdymą, panaikina kelių saugumo auditoriaus pažymėjimų galiojimą ir atlieka kelių saugumo auditorių veiklos priežiūrą;

10) teikia Susisiekimo ministerijai pasiūlymus dėl juodųjų dėmių nustatymo, tyrimo ir šalinimo, kelių saugumo audito atlikimo, kelių saugumo auditorių mokymo, egzaminavimo, kelių saugumo auditorių pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo, poveikio kelių saugumui vertinimo reikalavimų ir tvarkos;

11) atlieka kelių saugumo auditorių kompetencijos įgijimo ir kompetencijos tobulinimo kursų organizavimo ir dėstymo priežiūrą;

12) atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas.

13. Tikrinantys pareigūnai, atlikdami savo funkcijas, neturi kelti grėsmės eismo saugumui.

TREČIASIS SKIRSNIS

KELIAS

11 straipsnis. Saugių eismo sąlygų užtikrinimas keliuose

1. Saugias eismo sąlygas valstybinės reikšmės keliuose užtikrinančių eismo saugumo priemonių įgyvendinimą koordinuoja Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota viešoji įstaiga Transporto kompetencijų agentūra, organizuoja valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija. Savivaldybės ar kiti juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys – kelių savininkai ar valdytojai, atlikdami priskirtąsias funkcijas, užtikrina vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse saugias eismo sąlygas, įgyvendindami juose eismo saugumo priemones.

2. Eismo saugumo priemonės įgyvendinamos projektuojant, tiesiant, rekonstruojant, taisant (remontuojant) ir prižiūrint kelius, vadovaujantis Lietuvos kelių projektavimo normatyviniais dokumentais, Lietuvos Respublikos standartais ir kitais normatyviniais teisės aktais. Eismo organizavimą reglamentuojančiais teisės aktais turi būti siekiama užtikrinti eismo organizavimo priemonių (šviesoforų, kelio ženklų ir kelių ženklinimo) įskaitomumą ir pastebimumą vairuotojams ir automatizuotoms pagalbinėms vairavimo sistemoms.

3. NETEKO GALIOS:

4. NETEKO GALIOS:

5. Asmenys, organizuojantys darbus kelyje, turi užtikrinti, kad darbo vietos kelyje (gatvėje) ar šalia kelio (gatvės) būtų aptvertos ir pažymėtos reikiamais kelio ženklais, atitvarais ir nukreipiamaisiais įtaisais, o tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui, – ir šviesomis. Kelyje (gatvėje) dirbantys asmenys privalo vilkėti ryškiaspalvius darbo drabužius, įspėjamąsias liemenes arba uniformas. Taisomuose kelių (gatvių) ruožuose dirbantys asmenys nustatytais atvejais ir tvarka gali reguliuoti eismą.

6. Reklamos įrengimo keliuose, virš kelių, kelių juostose ir jų apsaugos zonose, taip pat gatvėse ar prie jų, reikalavimus ir ribojimus nustato Reklamos įstatymas. Reklama, įrengta pažeidžiant nustatytus reikalavimus, turi būti nuimta, nugriauta ar išardyta jos savininko arba įrengusių asmenų lėšomis, neatlyginant nuostolių.

7. Kelio savininkas (valdytojas) privalo:

1) užtikrinti, kad kelias būtų tinkamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų teisės aktų reikalavimus;

2) organizuoti eismą ir užtikrinti kelio, jo inžinerinių statinių ir techninių eismo organizavimo priemonių priežiūrą taip, kad ji atitiktų kelių priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus;

3) užtikrinti, kad nedelsiant būtų panaikintos kliūtys, trukdančios eismui ir keliančios pavojų, o jei to padaryti neįmanoma, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo organizavimo priemonės tol, kol šios kliūtys bus panaikintos;

4) tobulinti eismo organizavimą, atsižvelgiant į eismo įvykių kelyje priežastis ir aplinkybes;

5) atlyginti žalą asmenims, atsiradusią dėl teisės aktų nustatyta tvarka neatliktų kelio savininko pareigų;

6) Susisiekimo ministerijos nustatytais atvejais suderinti eismo organizavimą su Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota institucija, įstaiga arba valstybės įmone.

11¹ straipsnis. Kelių infrastruktūros saugumo valdymo procedūrų įgyvendinimas

1. Kelių infrastruktūros saugumo valdymo procedūroms taikomi šie reikalavimai:

1) turi būti atliekamas visų viešajam eismui skirtų projektuojamų, tiesiamų ar jau eksploatuojamų kelių ir gatvių kelių saugumo auditas;

2) turi būti atliekamas planuojamų, projektuojamų, tiesiamų ar jau eksploatuojamų transeuropiniam kelių tinklui priklausančių kelių, automagistralių, greitkelių ir magistralinių kelių poveikio kelių saugumui vertinimas, reguliarus kelio saugumo patikrinimas, kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimas ir viso kelių tinklo saugumo vertinimas;

3) turi būti atliekamas ne miesto teritorijose esančių kelių, kurie nenaudojami susisiekimui su šalia vietinės reikšmės kelių esančiomis privačiomis teritorijomis ir kurie buvo nutiesti pasinaudojus Europos Sąjungos lėšomis, išskyrus susisiekimui skirtą infrastruktūrą, kuri nėra skirta motorinių transporto priemonių eismui (pavyzdžiui, dviračių takai arba keliai, kurie nėra suprojektuoti tranzitiniam eismui, arba privažiuojamieji vietinės reikšmės keliai, kuriais privažiuojama prie pramonės, žemės ūkio ar miškų ūkio objektų ar teritorijų), ir tokių kelių projektų poveikio kelių saugumui vertinimas, reguliarus kelio saugumo patikrinimas, kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimas ir viso kelių tinklo saugumo vertinimas;

4) gali būti atliekamas krašto ir rajoninių kelių poveikio kelių saugumui vertinimas, reguliarus kelio saugumo patikrinimas, kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimas ir viso kelių tinklo saugumo vertinimas;

5) savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka gali būti atliekamas savivaldybėms priklausančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių poveikio kelių saugumui vertinimas, reguliarus kelio saugumo patikrinimas, kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimas ir viso kelių tinklo saugumo vertinimas.

2. Prieš patvirtinant kelių infrastruktūros projektą, susisiekimo ministro nustatyta tvarka atliekamas naujo kelio ar svarbaus esamo kelių tinklo pakeitimo poveikio kelių saugumui vertinimas. Valstybinės reikšmės kelių poveikio kelių saugumui vertinimą susisiekimo ministro nustatyta tvarka organizuoja planuojamo kelio savininkas (valdytojas). Poveikio kelių saugumui vertinimo išvada privaloma kelio savininkui (valdytojui). Jeigu kelio savininkas (valdytojas) nesutinka su poveikio kelių saugumui vertinimo išvada arba jos dalimi, kelio savininkas (valdytojas) pateikia poveikio kelių saugumui vertinimo išvadą pateikusiam subjektui nesutikimo argumentus (nesutikimo argumentai įforminami kelio savininko (valdytojo) protokolu arba raštu ir pridedami prie poveikio kelių saugumui vertinimo išvados) ir jų pagrindu gali neatsižvelgti į poveikio kelių saugumui vertinimo išvadą arba jos dalį.

3. Kelių saugumo auditas yra neatsiejama kelių infrastruktūros projekto dalis. Kelių saugumo auditas atliekamas rengiant projektą, taip pat prieš pradedant eksploatuoti kelią ir pradiniu kelio eksploatavimo etapu. Kelio savininkas (valdytojas) kelių saugumo auditoriaus veiklos priežiūros tikslais viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros prašymu privalo pateikti kelių saugumo auditą atlikusio asmens duomenis ir su kelių saugumo auditu susijusią informaciją. Jeigu kelių saugumo auditą atlieka asmenų grupė, bent vienas šios grupės narys turi būti kelių saugumo auditorius.

4. Reguliarus kelio saugumo patikrinimas atliekamas pagal reguliarių kelio saugumo patikrinimų procedūrą nustatytu periodiškumu ir tvarka. Kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimas atliekamas pagal kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimų procedūrą nustatytu periodiškumu ir tvarka.

5. Ne rečiau kaip kas 5 metus atliekamas viso kelių tinklo saugumo vertinimas, juo remiantis parengiamas prioritetinių veiksmų planas. Prioritetinių veiksmų planą įgyvendina kelio savininkas (valdytojas).

6. Atliekant viso kelių tinklo saugumo vertinimą, pagal poreikį atliekamas tikslinis kelio saugumo patikrinimas, siekiant nustatyti kelio (gatvės) defektus ar problemines vietas, dėl kurių padidėja eismo įvykių ir eismo dalyvių sužeidimo rizika.

7. Įgyvendinant kelių infrastruktūros saugumo valdymo procedūras (poveikio kelių saugumui vertinimą, kelių saugumo auditą, reguliarų kelio saugumo patikrinimą, kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimą ir viso kelių tinklo saugumo vertinimą) atsižvelgiama į pažeidžiamų eismo dalyvių poreikius.

8. Kelių saugumo audito išvados privalomos kelio savininkui (valdytojui). Jeigu kelio savininkas (valdytojas) nesutinka su kelių saugumo audito išvadomis arba jų dalimi, kelio savininkas (valdytojas) pateikia kelių saugumo auditoriui nesutikimo argumentus (nesutikimo argumentai įforminami kelio savininko (valdytojo) protokolu arba raštu ir pridedami prie kelių saugumo audito išvados) ir jų pagrindu gali neatsižvelgti į kelių saugumo audito išvadą arba jos dalį.

9. Juodosios dėmės nustatomos, tiriamos ir šalinamos kasmet susisiekimo ministro nustatyta tvarka.

11² straipsnis.      Reikalavimai kelių saugumo auditoriams, asmenims, organizuojantiems ir dėstantiems kelių saugumo auditorių kompetencijos įgijimo ir (arba) kelių saugumo auditorių kompetencijos tobulinimo kursus, asmenims, atliekantiems poveikio kelių saugumui vertinimą

1. Kelių saugumo auditorius turi atitikti šiuos reikalavimus:

1) turėti aukštąjį išsilavinimą kelių projektavimo, kelių saugumo inžinerijos arba eismo įvykių analizės srityse, įgytą baigus statybos inžinerijos arba transporto inžinerijos studijas, arba jam prilygintą išsilavinimą, arba turėti ne mažesnę kaip 3 metų dalyvavimo atliekant kelių saugumo auditus patirtį;

2) būti nepriekaištingos reputacijos;

3) būti užbaigęs kelių saugumo auditorių mokymą, išlaikęs kelių saugumo auditoriaus egzaminą ir gavęs kelių saugumo auditoriaus kompetenciją patvirtinantį pažymėjimą;

4) turėti teisę vairuoti bent vienos kategorijos transporto priemones, išskyrus atvejį, kai dėl sveikatos būklės asmuo negali vairuoti transporto priemonių (tai asmuo turi įrodyti atitinkamais gydymo įstaigos išduotais dokumentais).

2. Kelių saugumo auditorius negali dalyvauti audituojamo kelių infrastruktūros projekto rengimo ar įgyvendinimo darbuose, turi vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, kad būtų užtikrintas nešališkumas ir objektyvumas. Kelių saugumo auditorius veiklos priežiūros tikslais viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros prašymu privalo pateikti atliktų kelių saugumo auditų ataskaitas, vykdyti viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros nurodymus dėl kelių saugumo auditoriaus veiklos, taip pat sudaryti galimybę viešajai įstaigai Transporto kompetencijų agentūrai atlikti kelių saugumo auditoriaus veiklos priežiūrą.

3. Asmuo, pageidaujantis atlikti kelių saugumo auditą, privalo susisiekimo ministro nustatyta tvarka įgyti kelių saugumo auditoriaus kompetenciją. Kelių saugumo auditoriaus kompetencija įgyjama kelių saugumo auditoriaus kompetencijos įgijimo kursuose; juos išklausius, viešojoje įstaigoje Transporto kompetencijų agentūroje laikomas kelių saugumo auditoriaus kompetencijos įgijimo egzaminas. Išlaikiusiam kelių saugumo auditoriaus kompetencijos įgijimo egzaminą asmeniui viešoji įstaiga Transporto kompetencijų agentūra ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo egzamino išlaikymo dienos išduoda kelių saugumo auditoriaus pažymėjimą, suteikiantį teisę atlikti kelių saugumo auditą. Asmeniui leidžiama atlikti kelių saugumo auditą tik turint galiojantį kelių saugumo auditoriaus pažymėjimą.

4. Kelių saugumo auditoriaus kompetencija tobulinama susisiekimo ministro nustatytu periodiškumu kelių saugumo auditoriaus kompetencijos tobulinimo kursuose; juos išklausius, viešojoje įstaigoje Transporto kompetencijų agentūroje laikomas kelių saugumo auditoriaus kompetencijos tobulinimo egzaminas. Vietoj kelių saugumo auditoriaus kompetencijos tobulinimo kursų susisiekimo ministro nustatyta tvarka gali būti užskaitytas dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad asmuo tobulino kelių saugumo auditoriaus kompetenciją eismo saugumo arba eismo organizavimo srityje. Kelių saugumo auditoriui, kuris nustatytu periodiškumu neišklausė kelių saugumo auditoriaus kompetencijos tobulinimo kursų ir neišlaikė kelių saugumo auditoriaus kompetencijos tobulinimo egzamino, sustabdomas kelių saugumo auditoriaus pažymėjimo galiojimas. Pašalinus priežastis, lėmusias kelių saugumo auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymą, kelių saugumo auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymas panaikinamas.

5. Viešoji įstaiga Transporto kompetencijų agentūra ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šioje dalyje nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos panaikina kelių saugumo auditoriaus pažymėjimo galiojimą, kai kelių saugumo auditorius:

1) miršta;

2) pateikė prašymą panaikinti kelių saugumo auditoriaus pažymėjimo galiojimą;

3) neatitinka bent vieno šio straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo;

4) pažeidžia nors vieną iš šio straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų arba jo (jų) nevykdo;

5) atlikdamas kelių saugumo auditą padarė eismo saugumo srities teisės aktų pažeidimų, kurie gali kelti grėsmę eismo saugumui, ir tai kelių saugumo auditorių veiklos priežiūros metu užfiksavo viešoji įstaiga Transporto kompetencijų agentūra;

6) per 2 metus nuo kelių saugumo auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo neįvykdė šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų dėl kelių saugumo auditoriaus kompetencijos tobulinimo.

6. Asmuo, kuriam už šio straipsnio 5 dalies 4 arba 5 punkte nurodytus pažeidimus buvo panaikintas kelių saugumo auditoriaus pažymėjimo galiojimas, gali gauti kitą kelių saugumo auditoriaus pažymėjimą ne anksčiau kaip po vienų metų nuo viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros sprendimo panaikinti kelių saugumo auditoriaus pažymėjimo galiojimą.

7. Asmuo, atliekantis poveikio kelių saugumui vertinimą, privalo atitikti šio straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose nustatytus reikalavimus, taip pat šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus arba turėti ne mažesnę kaip 3 metų dalyvavimo atliekant poveikio kelių saugumui vertinimą patirtį.

8. Asmuo, organizuojantis kelių saugumo auditorių kompetencijos įgijimo ir (arba) kelių saugumo auditorių kompetencijos tobulinimo kursus, privalo:

1) suderinti mokymo programą su viešąja įstaiga Transporto kompetencijų agentūra ir užtikrinti mokymo kokybę;

2) vykdyti viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros nurodymus dėl materialiųjų ir metodinių išteklių naudojimo, tinkamo kursų organizavimo, taip pat sudaryti galimybę viešajai įstaigai Transporto kompetencijų agentūrai atlikti kelių saugumo auditorių kompetencijos įgijimo ir kompetencijos tobulinimo kursų organizavimo ir dėstymo priežiūrą.

9. Asmuo, dėstantis kelių saugumo auditorių kompetencijos įgijimo ir (arba) kelių saugumo auditorių kompetencijos tobulinimo kursus, privalo:

1) turėti aukštąjį išsilavinimą kelių projektavimo, kelių saugumo inžinerijos arba eismo įvykių analizės srityse, įgytą baigus statybos inžinerijos arba transporto inžinerijos studijas, arba jam prilygintą išsilavinimą, arba turėti ne mažesnę kaip 3 metų dalyvavimo atliekant kelių saugumo auditus patirtį;

2) būti nepriekaištingos reputacijos;

3) turėti teisę vairuoti bent vienos kategorijos transporto priemones, išskyrus atvejį, kai dėl sveikatos būklės asmuo negali vairuoti transporto priemonių (tai asmuo turi įrodyti atitinkamais gydymo įstaigos išduotais dokumentais);

4) dėstyti šiuos kursus pagal susisiekimo ministro nustatytus reikalavimus atitinkančią mokymo programą, suderintą su viešąja įstaiga Transporto kompetencijų agentūra, ir užtikrinti mokymo kokybę;

5) vykdyti šio straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus.

10. Asmenų atitiktį keliamiems kelių saugumo auditorių, asmenų, atliekančių poveikio kelių saugumui vertinimą, asmenų, dėstančių kelių saugumo auditorių kompetencijos įgijimo ir (arba) kelių saugumo auditorių kompetencijos tobulinimo kursus, reikalavimams tikrina viešoji įstaiga Transporto kompetencijų agentūra.

11. Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje įgytą kelių saugumo auditoriaus profesinę kvalifikaciją pripažįsta Vyriausybės įgaliota institucija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymu. Fiziniai asmenys, įgiję kelių saugumo auditoriaus profesinę kvalifikaciją Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje, gali teikti kelių saugumo auditoriaus paslaugas Lietuvos Respublikoje laikinai ir kartais Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nustatyta tvarka.

11³ straipsnis.      Atlyginimas už viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros teikiamas administracines paslaugas

Už viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros teikiamas administracines paslaugas imamas atlyginimas. Atlyginimo dydis nustatomas (apskaičiuojamas) vadovaujantis ekonomiškai pagrįsta paslaugos savikaina. Į paslaugos savikainą negali būti įtraukiamos su konkrečios paslaugos teikimu nesusijusios sąnaudos. Paslaugos savikainos (išlaidų) dydis turi būti pagrindžiamas vadovaujantis šiais ekonominiais rodikliais: viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros praėjusių finansinių metų materialinių ir joms prilygintų sąnaudų (ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo ir nematerialiojo turto amortizacijos, komunalinių paslaugų, ryšio, remonto ir panašiai) ir darbo sąnaudų (darbo užmokesčio, socialinio draudimo įmokų ir darbuotojų mokymų), turėtų teikiant konkrečią paslaugą, detalizavimu ir numatomos teikti konkrečios paslaugos galimų šių sąnaudų apskaičiavimu. Atlyginimo dydžio nustatymo (apskaičiavimo) metodiką nustato Vyriausybė, o konkrečius jo dydžius, vadovaudamasis šia metodika, – susisiekimo ministras.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

EISMO DALYVIAI

12 straipsnis. Bendrosios eismo dalyvių pareigos

1. Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu.

2. Eismo dalyviai privalo išmanyti šį įstatymą, mokėti KET.

3. Kiekvienas eismo dalyvis turi teisę naudotis keliais, laikydamasis šio ir kitų įstatymų, KET ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų.

4. Eismo dalyviai privalo vykdyti teisėtus tikrinančių pareigūnų reikalavimus ir kelyje dirbančių asmenų nurodymus, duotus kontroliuojant ir reguliuojant eismą keliuose.

5. Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

6. Eismo dalyviai negali savavališkai perkelti, uždengti, pašalinti arba įrengti eismo tvarką nustatančias technines priemones, užtverti kelią, palikti kelyje kokius nors daiktus ar kitaip trukdyti eismui, gadinti kelio, eismo reguliavimo priemones, avarinio ryšio linijas ir želdinius, užtverti ar kitaip trukdyti privažiuoti prie priešgaisrinio hidranto ar kitos įrengtos gelbėjimo įrangos, mėtyti iš transporto priemonės kokius nors daiktus, šiukšles, pilti tepalus ne specialiai tam skirtose vietose ar kitaip teršti aplinką.

7. Eismo dalyviai, sudarę ar pastebėję kliūtį kelyje, sukėlę ar pastebėję jame pavojų, privalo šią kliūtį ar pavojų pašalinti, o negalėdami to padaryti, – pranešti policijai ar kelio savininkui, pažymėti kliūtį ar pavojingą vietą ir visais įmanomais būdais įspėti apie kliūtį ar pavojų kitus eismo dalyvius.

8. Gavęs policijos kvietimą, eismo dalyvis privalo nurodytu laiku atvykti į policijos įstaigą. Su savimi jis privalo turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir kitus kvietime nurodytus dokumentus.

9. Eismo dalyviai KET nustatyta tvarka privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais arba tik mėlynais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais.

10. Eismo dalyviai privalo netrukdyti atlikti pareigas transporto priemonių su įjungtais oranžiniais švyturėliais vairuotojams. Transporto priemonės oranžinį švyturėlį būtina įjungti tada, kai trukdoma eismui (dėl transporto priemonės didesnių, negu leidžiama, matmenų su kroviniu ar be jo, dirbant kelyje, sustojus ir stovint, važiuojant lėtai, lydint organizuotą dviratininkų grupę, vežant pavojinguosius krovinius). Įjungtas oranžinis švyturėlis nesuteikia pirmenybės, tik atkreipia dėmesį ir įspėja kitus eismo dalyvius apie galimą pavojų. Transporto priemonių su įjungtais oranžiniais švyturėliais vairuotojai, važiuodami keliu, stovėdami ir (ar) atlikdami darbus, užtikrina, kad tai nekenkia eismo saugumui.

13 straipsnis. Bendrosios transporto priemonių vairuotojų pareigos

1. Draudžiama vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, ar nepasinaudojus teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Be to, neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šią transporto priemonę.

2. Draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų (toliau – techninių reikalavimų) neatitinkančią transporto priemonę. Prieš pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, ar joje yra pirmosios pagalbos, priešgaisrinės, avarinio sustojimo vietos ženklinimo ir kitos atitinkamai transporto priemonės rūšiai privalomos priemonės, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę. Tuo atveju, kai važiuojanti transporto priemonė sugenda ir dėl to ji neatitinka techninių reikalavimų, o gedimo pašalinti neįmanoma, vairuotojas, laikydamasis būtinų atsargumo priemonių, gali važiuoti iki stovėjimo ar remonto vietos, išskyrus KET nustatytus atvejus.

3. Vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti. Saugos diržų, šalmų, vaikiškų saugos sėdynių, motociklininkų apsaugų ir kitų saugumo priemonių naudojimo atvejus ir tvarką nustato KET.

4. Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo mokėti suteikti pirmąją pagalbą per eismo įvykį nukentėjusiems asmenims.

5. Motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį atitinkamai vairuotojo pažymėjimą ar dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti traktorius ir (ar) savaeiges mašinas, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, M₂, M₃, N₂, N₃, O₃, O₄ klasių transporto priemonių ir T_1b, T_2b, T_3b, T_4.1b, T_4.2b, T_4.3b, T₅ kategorijų ratinių traktorių paskutinio techninio patikrinimo ataskaitą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir KET nustatytus dokumentus (išskyrus šio straipsnio 6, 7 ir 8 dalyse nurodytus atvejus, kai motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos vairuotojas neprivalo su savimi turėti atitinkamų dokumentų), taip pat leisti jam patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis.

6. Motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos vairuotojas, kuriam Lietuvos Respublikoje išduotas vairuotojo pažymėjimas galioja, neprivalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti vairuotojo pažymėjimo, jeigu jis pateikia galiojantį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytas motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos vairuotojas, kuris vairuoja Lietuvos Respublikoje įregistruotą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą, neprivalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti privalomosios techninės apžiūros dokumento ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo (poliso).

8. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytas motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos vairuotojas, kuris vairuoja jam nuosavybės teise priklausančią Lietuvos Respublikoje įregistruotą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą, neprivalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti šio straipsnio 7 dalyje nurodytų dokumentų ir transporto priemonės registravimo dokumento.

9. Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jeigu jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jeigu vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie teisės pažeidimo, už kurį atimta teisė vairuoti transporto priemones, padarymo metu būdami nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais ar turėdami leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje.

10. Policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.

11. Transporto priemonių vairuotojai privalo vykdyti šiame įstatyme, Policijos įstatyme, kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus tikrinančių pareigūnų ir eismo reguliuotojų nurodymus, laikytis KET nustatytos elgesio tvarkos, kai juos sustabdo tikrinantys pareigūnai.

12. Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai privalo užtikrinti, kad jų naudojamos transporto priemonės neviršytų teisės aktuose nustatyto triukšmo lygio.

13. Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus atvejus, kai stovinčios motorinės transporto priemonės variklis išjungtas.

14. Motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas, sustojęs tamsiuoju paros metu neapšviestame kelyje arba esant blogam matomumui, išskyrus stovėti skirtas vietas, išlipęs iš (nulipęs nuo) motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, traktoriaus, savaeigės mašinos, privalo vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.

15. Motorinių transporto priemonių vairuotojai privalo nustatyta tvarka dalyvauti ir baigti papildomus vairuotojų mokymus.

16. Transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui.

17. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių, kai kelyje yra vaikai arba neįgalieji.

18. Motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų vairuotojai privalo tikrintis sveikatą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytu periodiškumu.

19. Kitas transporto priemonių vairuotojų pareigas ir jų veiksmus konkrečiomis eismo situacijomis nustato KET.

20. Savivaldžių automobilių bandymus viešajame eisme privalo atlikti asmenys, kurie bet kuriuo metu tiesiogiai ar nuotoliniu būdu gali perimti savivaldžių automobilių valdymą. Šie asmenys savivaldžių automobilių bandymų metu yra prilyginami vairuotojams, vykdo įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas vairuotojų pareigas ir privalo turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, kuriuo suteikiama teisė vairuoti bandomos kategorijos motorines transporto priemones.

14 straipsnis. Vairuotojų, vežančių keleivius ir krovinius, pareigos

1. Keleivius vežti leidžiama tik tam skirtomis (arba specialiai tam pritaikytomis) transporto priemonėmis ir tik pagal konstrukciją žmonėms skirtose vietose.

2. Vairuotojai, kurie verčiasi keleivių vežimu, privalo su savimi turėti Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą galiojančią licencijos kortelę, o veždami keleivius reguliariais reisais nustatytais maršrutais, – ir nustatyta tvarka išduotą galiojantį leidimą ir tikrinančio pareigūno reikalavimu juos bei kitus dokumentus pateikti. Jeigu C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių, jų junginių su priekabomis vairuotojas verčiasi komerciniu krovinių arba keleivių vežimu ir jo vairuotojo pažymėjime prie atitinkamų kategorijų neįrašytas suderintas Europos Sąjungos kodas (95), šis vairuotojas tikrinančio pareigūno reikalavimu privalo pateikti vairuotojo kvalifikacijos kortelę arba vairuotojo liudijimą, kaip jis apibrėžtas 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių.

3. Vairuotojui draudžiama važiuoti (tęsti judėjimą), jei yra (atsirado važiuojant) keleivių (krovinių) vežimo tvarkos reikalavimų pažeidimai, keliantys pavojų žmonėms ir aplinkai, iki jie bus pašalinti.

4. Reikalavimus, kurių turi laikytis transporto priemonių, vežančių keleivius (krovinius), vairuotojai, ir keleivių (krovinių) vežimo tvarką užtikrinant eismo saugumą nustato KET.

5. C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių, jų junginių su priekabomis vairuotojai, ketinantys verstis komerciniu krovinių arba keleivių vežimu, privalo nustatyta tvarka įgyti vairuotojo kvalifikaciją ir ją periodiškai tobulinti.

15 straipsnis. Pėsčiųjų pareigos

1. Pėstieji, eidami neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privalo neštis šviečiantį žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, arba būti prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą.

2. Į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra, – per sankryžas pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms.

3. Pėstiesiems draudžiama:

1) eiti per važiuojamąją dalį tose vietose, kur yra transporto ar pėsčiųjų atitvarai, o gyvenvietėse – ir ten, kur yra skiriamoji juosta (išskyrus pėsčiųjų perėjas ir sankryžas);

2) eiti automagistrale ar greitkeliu;

3) eiti skiriamąja juosta arba greta jos važiuojamosios dalies pakraščiu;

4) išeiti iš už stovinčios transporto priemonės ar kitos kliūties, trukdančios apžvelgti vietą, neįsitikinus, kad nėra artėjančių transporto priemonių;

5) eiti dviračių takais;

6) pasišalinti iš eismo įvykio vietos, jeigu pėstieji yra susiję su juo.

4. Kitos pėsčiųjų pareigos yra nustatytos KET.

16 straipsnis. Keleivių pareigos

1. Maršrutinio transporto leidžiama laukti tik stotelių laipinimo aikštelėse, o kur jų nėra, – prie stotelės ženklo ant šaligatvio ar kelkraščio.

2. Keleiviams leidžiama įlipti (išlipti) tik kai transporto priemonė visiškai sustoja.

3. Jeigu tikrinantis pareigūnas sustabdo transporto priemonę, keleiviams leidžiama išlipti tik jam leidus.

4. Iš važiuojamosios dalies pusės keleiviams leidžiama įlipti į transporto priemonę (išlipti iš jos) tik tuo atveju, jeigu to padaryti neįmanoma iš šaligatvio ar kelkraščio pusės ir jeigu tai bus saugu, netrukdys kitiems eismo dalyviams.

5. Važiuodami motorine transporto priemone ir priekaba su įrengtais saugos diržais, keleiviai privalo būti užsisegę saugos diržus, o važiuodami motociklu, mopedu, lengvuoju keturračiu, keturračiu, galinguoju keturračiu ar triračiu – užsidėję ir užsisegę motociklininko šalmus. Leidžiama važiuoti be motociklininko šalmo, jeigu mopedas, motociklas, triratis, lengvasis keturratis, keturratis ar galingasis keturratis turi kėbulą (kabiną) ar įmontuotus stogo saugos lankus, kurių paskirtis – apsaugoti vairuotoją, keleivį nuo smūgių, ir yra įrengti saugos diržai.

6. Keleiviams draudžiama blaškyti vairuotojo dėmesį ir trukdyti jam vairuoti transporto priemonę.

7. Kitos keleivių pareigos yra nustatytos KET.

17 straipsnis. Reikalavimai dviračių vairuotojams

1. Važiuoti važiuojamąja kelio dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų, o išklausiusiems Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą, – ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims. Prižiūrint suaugusiajam, važiuoti važiuojamąja kelio dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 8 metų asmenims. Gyvenamojoje zonoje dviračių vairuotojų amžius neribojamas.

2. Dviračio vairuotojui leidžiama važiuoti keliu tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu. Dviračio gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas arba raudonas šviesos žibintas, iš abiejų šonų – oranžiniai šviesos atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų. Važiuodamas važiuojamąja kelio dalimi, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonas šviesos žibintas. Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba kai blogas matomumas, dviračio priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonas šviesos žibintas, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Dviračio vairuotojai (keleiviai) iki 18 metų, važiuodami (vežami) keliu, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko šalmus. Vyresniems kaip 18 metų asmenims, dviračiu važiuojantiems keliu, rekomenduojama būti užsidėjus ir užsisegus dviratininko šalmą.

3. Dviračių taku dviračio vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau tako (jiems skirtos tako dalies) dešiniojo krašto. Jeigu pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtame take ar šaligatvyje važiuojamosios dalies ženklinimo linijomis (baltu dviračio simboliu) yra paženklinta dviračių eismui skirta tako (šaligatvio) dalis, dviračio vairuotojas privalo važiuoti tik ja ir kuo arčiau jos dešiniojo krašto. Dviračių vairuotojai privalo nekelti pavojaus pėstiesiems.

4. Dviračių vairuotojams draudžiama:

1) važiuoti važiuojamąja dalimi, jeigu įrengti dviračių takai, išskyrus KET nustatytus atvejus;

2) važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais;

3) važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo;

4) vežti keleivius, jeigu nėra įrengtų specialių sėdėjimo vietų;

5) vežti, vilkti ar stumti krovinius, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavojų kitiems eismo dalyviams;

6) būti velkamiems kitų transporto priemonių;

7) vilkti kitas transporto priemones, išskyrus tam skirtas priekabas;

8) važiuoti įsikibus į kitas transporto priemones.

5. Kiti reikalavimai dviračių vairuotojams yra nustatyti KET.

18 straipsnis. Reikalavimai vadeliotojams, gyvulių ar paukščių varovams, raiteliams

1. Keliais vadelioti, varyti gyvulius ar paukščius, joti leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims. Vadeliojamų vežimo ar rogių priekyje turi būti balti, iš šonų oranžiniai, gale raudoni šviesos atšvaitai, pritvirtinti gerai matomose vietose ir pažymintys kraštinius vežimo ar rogių gabaritus. Tamsiuoju paros metu ar kai blogas matomumas, vadeliotojas, gyvulių ar paukščių varovas, raitelis privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.

2. Vadeliotojams, gyvulių ar paukščių varovams, raiteliams, kitiems asmenims draudžiama:

1) palikti gyvulius ar paukščius ant kelio arba greta jo be priežiūros;

2) pririšti gyvulius taip, kad jie galėtų išeiti į kelią;

3) varyti gyvulius ar paukščius grindiniu, keliu su asfalto arba betono danga be kelio savininko sutikimo;

4) varyti gyvulius ar paukščius per geležinkelį ir kelią, kur nėra specialiai tam skirtų vietų;

5) joti važiuojamąja dalimi tamsiuoju paros metu;

6) automagistralėse ir greitkeliuose vadelioti, varyti gyvulius ar paukščius, joti.

3. Kiti reikalavimai vadeliotojams, gyvulių ar paukščių varovams, raiteliams nustatyti KET.

19 straipsnis. Specialiųjų transporto priemonių vairuotojų teisės ir pareigos

1. Specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, turintys leidimus naudoti mėlynus ir raudonus švyturėlius bei specialiuosius garso signalus, gali naudotis įjungtais mėlynais ir raudonais arba tik mėlynais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais tik tuo atveju, kai tai būtina gelbėjant žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, užtikrinant viešąją tvarką ir eismo saugumą, sulaikant teisės pažeidimų padarymu įtariamus asmenis, eskortuojant ir (ar) lydint specialiosiomis transporto priemonėmis oficialias delegacijas ir saugomus asmenis.

2. Specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, važiuodami keliu su įjungtais mėlynais ir raudonais arba tik mėlynais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais, gali pasinaudoti pirmenybe tik tada, kai tai nekenkia eismo saugumui, ir tik tuo atveju, kai įsitikina, kad jiems duodamas kelias. Pasinaudoti pirmenybe taip pat gali transporto priemonių, kurias lydi specialiosios transporto priemonės, vairuotojai, tačiau tik tada, kai tai nekenkia eismo saugumui, ir tik tuo atveju, kai įsitikina, kad jiems duodamas kelias.

3. Siekiant perspėti eismo dalyvius apie pavojų eismo saugumui, gali būti įjungiami stovinčių specialiųjų transporto priemonių mėlyni ir raudoni arba tik mėlyni švyturėliai be specialiųjų garso signalų.

4. Leidimų naudoti mėlynus ir raudonus švyturėlius ir specialiuosius garso signalus išdavimo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė.

5. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytas teises ir pareigas taip pat turi Europos Sąjungos valstybių narių, asocijuotų Šengeno valstybių ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) valstybių specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, kai jie Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar kitų susitarimų nustatytais atvejais ir tvarka vykdo tarnybines pareigas Lietuvos Respublikos teritorijoje.

20 straipsnis. Reikalavimai transporto priemonių savininkams ir valdytojams

Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje deklaravęs ar per vienus kalendorinius metus Lietuvos Respublikoje išbuvęs ištisai arba su pertraukomis 183 arba daugiau dienų fizinis asmuo arba Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo, arba Mokesčių mokėtojų registre įregistruotas fizinis asmuo, arba Mokesčių mokėtojų registre įregistruotas juridinis asmuo, arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, kurio veiklos forma yra investicinis fondas ar investicinė bendrovė, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui deklaruoti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus duomenis:

1) apie ne Lietuvos Respublikos teritorijoje įgytą nuosavybės teisę į motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą. Šiuos duomenis privaloma deklaruoti ne vėliau kaip iki šios transporto priemonės ir (ar) priekabos įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją;

2) apie įgytą nuosavybės teisę į Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui deklaruotą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą. Šiuos duomenis privaloma deklaruoti per 5 darbo dienas nuo nuosavybės teisės įgijimo;

3) apie perleistą nuosavybės teisę į Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui deklaruotą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą. Šiuos duomenis privaloma deklaruoti per 5 darbo dienas nuo duomenų apie įgytą nuosavybės teisę deklaravimo, o tais atvejais, kai nuosavybės teisė perleista užsieniečiui ar Lietuvos Respublikoje neregistruotam užsienio juridiniam asmeniui, – per 5 darbo dienas nuo nuosavybės teisės perleidimo.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nenumatytais atvejais motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos valdytojas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo deklaruoti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus duomenis apie motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą ne vėliau kaip iki įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją. Ši nuostata netaikoma užsieniečiams ir Lietuvos Respublikoje neregistruotiems užsienio juridiniams asmenims, kai motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą valdo asmuo, kuris yra ir šios motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas arba jo šeimos narys, kai motorinė transporto priemonė ir (ar) priekaba nuosavybės teise priklauso darbdaviui, kai motorinė transporto priemonė ir (ar) priekaba yra valdoma lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos, nuomos arba panaudos sutarties pagrindais.

3. Transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Perleidžiant nuosavybės teisę, motorinė transporto priemonė ir (ar) priekaba privalo turėti galiojantį unikalų motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos deklaravimo kodą. Motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos (išskyrus naują transporto priemonę, kuri anksčiau nebuvo registruota) savininkas ar valdytojas viešo pasiūlymo įsigyti motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą metu privalo skelbti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais deklaruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms suteiktą galiojantį unikalų motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos deklaravimo kodą.

4. Siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, policijos pareigūno, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūno reikalavimu juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo taip pat privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu buvo atsakingas už transporto priemonės, kuria padarytas nusižengimas, valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, kuris perdavė transporto priemonę naudoti pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą sutartį (toliau – lizingo sutartis), privalo atitinkamam šioje dalyje nurodytam pareigūnui pranešti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie fizinį asmenį arba juridinį asmenį, kuriam pagal lizingo sutartį transporto priemonė perduota valdyti. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo už pareigų neatlikimą neatsako, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.

5. Gavęs kvietimą, transporto priemonės savininkas (valdytojas) ar jo įgaliotas asmuo (jeigu savininkas – juridinis asmuo) privalo nurodytu laiku atvykti į policijos įstaigą ir turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei kitus kvietime nurodytus dokumentus.

6. Savivaldžio automobilio valdytojas privalo užtikrinti saugų savivaldžio automobilio dalyvavimą viešajame eisme. Savivaldžio automobilio valdytojas prilyginamas motorinės transporto priemonės vairuotojui tuo metu, kai perima savivaldžio automobilio valdymą.

7. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, kad bendrojo naudojimo vietose nebūtų laikoma neeksploatuojama transporto priemonė (transporto priemonė, kuri dėl akivaizdžių trūkumų ar išorinių požymių nenaudojama ar negali būti naudojama pagal tikslinę paskirtį) arba negalima eksploatuoti transporto priemonė (transporto priemonė, kuriai šio įstatymo nustatytais pagrindais ilgiau kaip tris mėnesius yra sustabdytas ar panaikintas leidimas dalyvauti viešajame eisme, arba ilgiau kaip tris mėnesius neįregistruota ar ilgiau kaip tris mėnesius išregistruota transporto priemonė).

21 straipsnis. Mokymas vairuoti

1. Mokyti vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną automobilių keliuose turi teisę asmuo, atitinkantis vairavimo instruktoriui keliamus reikalavimus.

2. Mokyti vairuoti keliuose šeimos narius, siekiančius įgyti teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, leidžiama Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys turi teisę mokyti vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną, jeigu mokinys moka KET ir laikosi jų reikalavimų. Draudžiama mokytis vairuoti motorinę transporto priemonę, nedalyvaujant turinčiam teisę mokyti asmeniui.

4. Pradėti mokyti vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną leidžiama tik nustatytus reikalavimus atitinkančioje aikštelėje arba teritorijoje. Keliuose mokyti vairuoti leidžiama tik tada, kai mokinys yra pakankamai įgudęs vairuoti. Mokyti vairuoti galima tik tuose keliuose, kuriuose to nėra uždraudęs kelio savininkas.

5. Kelyje mokomas vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną mokinys neturi būti jaunesnis daugiau kaip vienais metais negu nustatytas amžius, nuo kurio teisės aktai leidžia vairuoti tos kategorijos transporto priemonę.

6. Asmuo, kuris moko vairuoti, yra prilyginamas vairuotojui. Jis privalo laikytis vairuotojams nustatytų reikalavimų ir užtikrinti, kad mokymo metu būtų laikomasi KET.

22 straipsnis.       Teisės vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas suteikimas

1. Teisė vairuoti motorines transporto priemones ar jų junginius su priekabomis, traktorius, savaeiges mašinas suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems, ne jaunesniems kaip šiame įstatyme nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė yra tinkama vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną, mokantiems KET, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti, nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminus ir turintiems vairuotojo pažymėjimą.

2. Teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už KET pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas.

3. Asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones, kai teisė vairuoti transporto priemones nėra atimta, patvirtina įrašas apie išduotą vairuotojo pažymėjimą Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ar valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, kurio duomenys tvarkomi Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre, ir šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai.

3¹. Asmeniui, nesumokėjusiam visų jam paskirtų baudų už padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus (kai nustatytas terminas jas sumokėti pasibaigęs), vairuotojo pažymėjimas neišduodamas ir nekeičiamas.

4. Vairuotojo pažymėjimai išduodami ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui, o teisė vairuoti C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų transporto priemones galioja ne ilgiau kaip 5 metus nuo vairuotojo pažymėjimo išdavimo dienos.

5. Pradedantiesiems vairuotojams išduodamas 3 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kurį jie vidaus reikalų ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po 2 metų nuo jo išdavimo dienos turės teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą nebaigę papildomo vairuotojų mokymo, jeigu per 2 metus nuo pradedantiesiems vairuotojams išduodamo vairuotojo pažymėjimo išdavimo dienos nepažeidė KET reikalavimo (reikalavimų), už kurį (kuriuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, arba nesukėlė eismo įvykio, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata (išskyrus atvejus, kai eismo įvykis sukeltas esant baudžiamąją atsakomybę šalinančioms aplinkybėms arba aplinkybėms, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn). Vairuotojas, kuris, būdamas pradedantysis vairuotojas, pažeidė KET reikalavimą (reikalavimus), už kurį (kuriuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, arba sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata (išskyrus atvejus, kai eismo įvykis sukeltas esant baudžiamąją atsakomybę šalinančioms aplinkybėms arba aplinkybėms, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn), papildomą vairuotojų mokymą privalo baigti per vienus metus nuo nutarimo (teismo nuosprendžio), kuriuo asmuo pripažintas padariusiu teisės pažeidimą, įsiteisėjimo dienos ar nuo administracinio nurodymo, surašyto padarius administracinį nusižengimą, įvykdymo dienos. Tais atvejais, kai teismo nuosprendžiu ar baudžiamuoju įsakymu skiriamas areštas arba terminuotas laisvės atėmimas ir paskirtos bausmės vykdymas neatidėtas, papildomą vairuotojų mokymą privaloma baigti per vienus metus nuo paskirtos bausmės atlikimo.

INFOLEX PASTABA: vadovaujantis 2018 10 18 įstatymu Nr. XIII-1539 (TAR, 2018, Nr. 2018-16597) nustatyta, kad 22 straipsnio 5 dalies nuostatos pradedantiesiems vairuotojams, kuriems vairuotojo pažymėjimas išduotas iki įstatymo Nr. XIII-1539 įsigaliojimo dienos (2019 04 01), netaikomos.

6. NETEKO GALIOS:

7. Asmenims, iki 2004 m. balandžio 30 d. įgijusiems teisę vairuoti C, D kategorijų transporto priemones, suteikiama teisė Lietuvos Respublikos teritorijoje vairuoti B kategorijos transporto priemones.

8. Turintiems teisę vairuoti B, C arba D kategorijų transporto priemones vairuotojams suteikiama teisė vairuoti A kategorijos transporto priemones tik po to, kai jie išlaiko egzaminą.

9. Vairuodamas motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną, vairuotojas privalo vykdyti vairuotojo pažymėjime nurodytas sąlygas (vairuoti tik su akiniais ar kontaktiniais lęšiais; tik transporto priemones su rankiniu valdymu, transporto priemones su automatine pavarų dėže ir pan.).

10. Vairavimo praktinį egzaminą asmuo gali laikyti tik sukakęs šio įstatymo 23 straipsnyje nustatytą amžių, atsižvelgiant į motorinės transporto priemonės, traktoriaus ar savaeigės mašinos kategoriją, taip pat pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui.

11. NETEKO GALIOS:

12. Ne jaunesniems kaip 24 metų asmenims, turintiems ne mažesnį kaip 2 metų B kategorijos transporto priemonių vairavimo stažą ir Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka baigusiems A1 kategorijos transporto priemonių praktinio vairavimo mokymą, suteikiama teisė Lietuvos Respublikos teritorijoje vairuoti A1 kategorijos transporto priemones. Dėl to vairuotojo pažymėjime nenurodoma, kad vairuotojas turi teisę vairuoti A1 kategorijos transporto priemones, o prie B kategorijos transporto priemonių kategorijos nurodomas Vidaus reikalų ministerijos nustatytas nacionalinis kodas.

22¹ straipsnis.      C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių, jų junginių su priekabomis vairuotojų, ketinančių verstis komerciniu krovinių arba keleivių vežimu, kvalifikacijos reikalavimai ir jų taikymo išimtys, vairuotojo kvalifikacijos įgijimas ir jos periodinis tobulinimas

1. Vairuotojo kvalifikacija įgyjama baigus pradinį profesinį vairuotojų mokymą (formaliojo profesinio mokymo programą) ir gavus kvalifikacijai reikalingų kompetencijų įvertinimą (išlaikius vairuotojo kvalifikacijos egzaminą). Išlaikiusių kvalifikacijos egzaminą vairuotojų kvalifikacijos įgijimas patvirtinamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytos formos profesinio mokymo diplomu, kuris laikomas ir vairuotojo kvalifikacijos pažymėjimu. Vairuotojų kvalifikacija tobulinama mokantis pagal periodinio profesinio vairuotojų mokymo programą. Periodinio profesinio vairuotojų mokymo (neformaliojo profesinio mokymo programos) baigimas patvirtinamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytos formos pažymėjimu, kuris laikomas ir vairuotojo profesinės kvalifikacijos periodinio tobulinimo pažymėjimu.

2. Šio įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodyti reikalavimai netaikomi:

1) transporto priemonių, kurių didžiausiasis leistinas greitis ne didesnis kaip 45 km/h, vairuotojams;

2) ginkluotųjų pajėgų, civilinės mobilizacijos institucijų, civilinės saugos sistemos pajėgų, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir savivaldybių priešgaisrinių tarnybų, už viešosios tvarkos palaikymą atsakingų pajėgų ir greitosios medicinos pagalbos įstaigų naudojamų arba kontroliuojamų transporto priemonių vairuotojams, kai vežimas yra tiesiogiai susijęs su toms tarnyboms paskirtomis užduotimis;

3) transporto priemonių, naudojamų atliekant techninio tobulinimo, remonto ar techninės priežiūros bandymus kelyje, taip pat naujų ar suremontuotų transporto priemonių, kurios dar nepradėtos eksploatuoti, vairuotojams;

4) transporto priemonių, kurios naudojamos paskelbus nepaprastąją padėtį arba skiriamos gelbėjimo darbams, įskaitant nekomerciniam humanitarinės pagalbos vežimui naudojamas transporto priemones, vairuotojams;

5) transporto priemonių, kurios naudojamos visų asmenų, siekiančių įgyti teisę vairuoti, gauti vairuotojo kvalifikacijos pažymėjimą ar vairuotojo profesinės kvalifikacijos periodinio tobulinimo pažymėjimą, mokymui vairuoti ir egzaminavimui, jeigu tos transporto priemonės nenaudojamos komerciniam krovinių ir keleivių vežimui, vairuotojams, taip pat asmenims, norintiems gauti vairuotojo kvalifikacijos pažymėjimą arba vairuotojo profesinės kvalifikacijos periodinio tobulinimo pažymėjimą, jeigu toks asmuo papildomai mokosi vairuoti mokydamasis darbo vietoje ir jeigu jį lydi kitas vairuotojo kvalifikaciją patvirtinantį pažymėjimą turintis asmuo;

6) transporto priemonių, kurios naudojamos nekomerciniam krovinių arba keleivių vežimui, vairuotojams;

7) transporto priemonių, kuriomis vežamos medžiagos, mechanizmai arba įranga, kuriuos vairuotojas naudoja atlikdamas savo darbą, vairuotojams, jeigu toks transporto priemonės vairavimas nėra pagrindinė vairuotojo veikla;

8) transporto priemonių, kurioms vairuoti būtina turėti D arba D1 kategorijos transporto priemonių vairuotojo pažymėjimą, kuriose nėra keleivių ir kurias techninės priežiūros personalas vairuoja į artimiausią techninės priežiūros centrą, kuriuo naudojasi vežėjas, arba iš jo, su sąlyga, kad transporto priemonės vairavimas nėra pagrindinė vairuotojo veikla, vairuotojams;

9) jeigu įvykdomos visos šios sąlygos: vairuotojai transporto priemones naudoja kaimo gyvenamosiose vietovėse kroviniams pristatyti į vairuotojui nuosavybės teise priklausančią įmonę, neteikia transporto paslaugų, o transporto veikla yra nenuolatinė ir neturi poveikio eismo saugumui;

10) žemės ūkio, sodininkystės, miškų ūkio, gyvulininkystės ar žuvininkystės įmonių naudojamų arba jų išsinuomotų be vairuotojo transporto priemonių, kurios naudojamos su šių įmonių veikla susijusiam krovinių vežimui, vairuotojams, išskyrus atvejus, kai vairavimas yra pagrindinė vairuotojo veikla.

3. Prieš gaudamas vairuotojo kvalifikacijos pažymėjimą, vairuotojas neprivalo įgyti teisės vairuoti tam tikras šio įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodytų kategorijų transporto priemones, bet privalo turėti teisę vairuoti B kategorijos motorines transporto priemones. Vairuotojai kartu su pradiniu profesiniu vairuotojų mokymu gali įgyti teisę vairuoti atitinkamos (atitinkamų) kategorijos (kategorijų) motorinę (motorines) transporto priemonę (priemones).

4. Vairuotojai, turintys vairuotojo kvalifikacijos pažymėjimą arba vairuotojo profesinės kvalifikacijos periodinio tobulinimo pažymėjimą, patvirtinančius kvalifikaciją vežti krovinius, ir teisę vairuoti bent vienos kategorijos (C1, C1E, C arba CE) transporto priemonę, neprivalo pakartotinai įgyti vairuotojo kvalifikacijos pažymėjimo arba vairuotojo profesinės kvalifikacijos periodinio tobulinimo pažymėjimo, kai siekia įgyti teisę vairuoti kitos kategorijos motorinę transporto priemonę kroviniams vežti. Analogiška nuostata taikoma ir vairuotojams, turintiems vairuotojo kvalifikacijos pažymėjimą arba vairuotojo profesinės kvalifikacijos periodinio tobulinimo pažymėjimą, patvirtinančius kvalifikaciją vežti keleivius, ir teisę vairuoti bent vienos kategorijos (D1, D1E, D arba DE) transporto priemonę.

5. Šio įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodyti vairuotojai kas 5 metus privalo užbaigti periodinį profesinį vairuotojų mokymą Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje jie nuolat gyvena, arba Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje dirba. Jeigu vairuotojas nustatytu laiku neužbaigia periodinio profesinio vairuotojų mokymo, vairuotojui draudžiama verstis komerciniu krovinių arba keleivių vežimu tol, kol jis užbaigs šį mokymą.

6. Vairuotojų, kuriuos įdarbina Lietuvos Respublikos vežėjai vežti krovinius arba keleivius Europos Sąjungos teritorijos keliais, kvalifikaciją arba kvalifikacijos tobulinimą patvirtina vairuotojo pažymėjime įrašyti suderintas Europos Sąjungos kodas (95) ir data, iki kurios galioja vairuotojo kvalifikacija, arba vairuotojo kvalifikacijos kortelė. Vairuotojų, kurie nėra Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiai ir kuriuos įdarbina Lietuvos Respublikos vežėjai vežti krovinius Europos Sąjungos teritorijos keliais, kvalifikaciją arba kvalifikacijos tobulinimą patvirtina susisiekimo ministro įgaliotos institucijos išduodami vairuotojo liudijimai. Asmenims, vairuotojo pažymėjimą gavusiems Lietuvos Respublikoje, į vairuotojo pažymėjimą šalia atitinkamų kategorijų įrašomi suderintas Europos Sąjungos kodas (95) ir data, iki kurios galioja vairuotojo kvalifikacija.

7. Jeigu Europos Sąjungos kodo (95) negalima nurodyti vairuotojo pažymėjime, vairuotojui išduodama vairuotojo kvalifikacijos kortelė. Lietuvos Respublikoje pripažįstamos kitų Europos Sąjungos valstybių narių išduotos vairuotojo kvalifikacijos kortelės. Valstybės įmonė „Regitra“, išduodama vairuotojo kvalifikacijos kortelę, patikrina teisės vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemones galiojimą, nurodytą vairuotojo pažymėjime.

8. Vairuotojai, turintys vairuotojo kvalifikacijos pažymėjimą arba vairuotojo profesinės kvalifikacijos periodinio tobulinimo pažymėjimą, arba šio įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodyti vairuotojai, kurie nustojo verstis komerciniu krovinių arba keleivių vežimu ir kurie neatitinka šio straipsnio 5 dalies reikalavimų, prieš pradėdami vėl verstis komerciniu krovinių arba keleivių vežimu, privalo užbaigti periodinį profesinį vairuotojų mokymą.

23 straipsnis. Motorinių transporto priemonių kategorijos ir minimalus vairuotojų amžius

1. Motorinių transporto priemonių, jų junginių su priekabomis kategorijos:

1) AM kategorija – mopedai ir lengvieji keturračiai;

2) A1 kategorija – motociklai, kurių variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm³, bet ne didesnis kaip 125 cm³, galia neviršija 11 kW, o galios ir svorio santykis ne didesnis kaip 0,1 kW/kg, taip pat triračiai, kurių galia ne didesnė kaip 15 kW;

3) A2 kategorija – motociklai, kurių galia ne didesnė kaip 35 kW, galios ir svorio santykis ne didesnis kaip 0,2 kW/kg ir kurie nėra kilę iš daugiau kaip du kartus galingesnės transporto priemonės;

4) A kategorija – triračiai, kurių galia didesnė kaip 15 kW, ir motociklai;

5) B1 kategorija – keturračiai;

6) B kategorija – automobiliai, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg; šie automobiliai taip pat gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, tačiau šio junginio didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 4 250 kg; automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginį, kurio didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg, leidžiama vairuoti tik išlaikius įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą valstybės įmonėje „Regitra“;

7) BE kategorija – B kategorijos automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg, junginiai;

8) C1 kategorija – automobiliai, kurie nepriskiriami D1 ir D kategorijoms ir kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg, bet ne didesnė kaip 7 500 kg, ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo; šie automobiliai gali būti sujungti su priekabomis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg;

9) C1E kategorija – C1 kategorijos automobilių ir priekabų, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginiai, taip pat junginiai, sudaryti iš B kategorijos vilkiko ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg; šių junginių didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 12 000 kg;

10) C kategorija – automobiliai, kurie nepriskiriami D1 ir D kategorijoms ir kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg, ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo; šios kategorijos automobiliai gali būti sujungti su priekabomis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg;

11) CE kategorija – C kategorijos automobilių ir priekabų, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginiai;

12) D1 kategorija – automobiliai, kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip šešiolika keleivių, neįskaitant vairuotojo, ir kurie ne ilgesni kaip 8 metrai; šie automobiliai gali būti sujungti su priekabomis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg;

13) D1E kategorija – D1 kategorijos automobilių ir priekabų, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginiai;

14) D kategorija – automobiliai, skirti ir suprojektuoti vežti daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg;

15) DE kategorija – D kategorijos automobilių ir priekabų, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginiai;

16) T kategorija – troleibusai, tai yra nebėginės transporto priemonės, sujungtos su išoriniu elektros šaltiniu.

Asmenų, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus asmenis, minimalus amžius, nuo kurio leidžiama įgyti teisę vairuoti motorines transporto priemones, jų junginius su priekabomis ir galima išduoti vairuotojo pažymėjimą:

1) AM kategorija – 15 metų;

2) A1 kategorija – 16 metų;

3) A2 kategorija – 18 metų;

4) A kategorija – 20 metų, išskyrus teisę vairuoti triračius; norint įgyti teisę vairuoti A kategorijos motociklus, reikia turėti dvejų metų A2 kategorijos transporto priemonių vairavimo stažą; reikalavimas turėti dvejų metų A2 kategorijos transporto priemonių vairavimo stažą netaikomas 24 metų sulaukusiems asmenims; teisė vairuoti triračius, kurių galia didesnė kaip 15 kW, suteikiama asmenims nuo 21 metų;

5) B1 kategorija – 16 metų;

6) B kategorija – 18 metų;

7) BE kategorija – 18 metų;

8) C1 kategorija – 18 metų;

9) C1E kategorija – 18 metų;

10) C kategorija – 21 metai;

11) CE kategorija – 21 metai;

12) D1 kategorija – 21 metai;

13) D1E kategorija – 21 metai;

14) D kategorija – 24 metai;

15) DE kategorija – 24 metai;

16) T kategorija – 21 metai;

17) galingieji keturračiai – 18 metų.

3. Asmenų, įgijusių kvalifikaciją vežti krovinius ar keleivius komerciniais tikslais, minimalus amžius, nuo kurio leidžiama įgyti teisę vairuoti C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorines transporto priemones, jų junginius su priekabomis ir galima išduoti vairuotojo pažymėjimą, nurodytas šio įstatymo 2 priede.

4. Vairuotojo pažymėjimu patvirtinta teisė vairuoti:

1) šio straipsnio 2 dalies 2–16 punktuose nurodytų kategorijų transporto priemones taip pat suteikia teisę vairuoti AM kategorijos transporto priemones;

2) A2 kategorijos transporto priemones suteikia teisę vairuoti ir A1 kategorijos transporto priemones;

3) A kategorijos transporto priemones suteikia teisę vairuoti ir A1, A2 kategorijų transporto priemones;

4) B, C arba D kategorijų transporto priemones suteikia teisę vairuoti atitinkamai ir B1, C1 arba D1 kategorijų transporto priemones;

5) C1E, CE, D1E arba DE kategorijų transporto priemones suteikia teisę vairuoti ir BE kategorijos transporto priemones;

6) CE, DE kategorijų transporto priemones suteikia teisę vairuoti atitinkamai ir C1E, D1E kategorijų transporto priemones;

7) CE kategorijos transporto priemones suteikia teisę vairuoti ir DE kategorijos transporto priemones vairuotojams, kurie turi teisę vairuoti D kategorijų transporto priemones;

8) A ir B kategorijų transporto priemones suteikia teisę vairuoti galinguosius keturračius.

5. Teisė vairuoti šioje dalyje nurodytų kategorijų transporto priemones įgyjama (egzaminai laikomi) laikantis šių sąlygų:

1) teisė vairuoti C1, C, D1, D ir T kategorijų transporto priemones suteikiama tik vairuotojams, jau turintiems teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones;

2) teisė vairuoti BE, C1E, CE, D1E ir DE kategorijų transporto priemones suteikiama tik vairuotojams, jau turintiems teisę vairuoti atitinkamai B, C1, C, D1 ir D kategorijų transporto priemones.

24 straipsnis. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir grąžinimas

1. Teisė vairuoti transporto priemones atimama:

1) įstatymuose nustatytais atvejais;

2) sutrikus elgesiui, asmenybei ir (ar) susirgus ligomis, įtrauktomis į patvirtintą sąrašą, kai dėl asmens sveikatos ar elgesio būklės asmuo negali tinkamai vairuoti transporto priemonių, teisė vairuoti transporto priemones atimama nustatyta tvarka;

3) paaiškėjus, kad teisė vairuoti transporto priemones buvo suteikta pateikus neteisingus asmens, sveikatos būklės duomenis ar kitą neteisingą informaciją, lėmusią teisės vairuoti transporto priemones suteikimą.

2. Teisė vairuoti transporto priemones grąžinama asmeniui, iš kurio ši teisė buvo atimta pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, kai jo sveikatos būklė atitinka nustatytus reikalavimus.

3. Asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą.

4. Asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl teisės pažeidimo padarymo vieniems metams ir ilgiau, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui ir baigus papildomą vairuotojų mokymą bei perlaikius vairavimo egzaminą, išskyrus asmenį, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

5. Asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos, baigus papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo egzaminą. Reikalavimas perlaikyti vairavimo egzaminą netaikomas, jeigu dėl šioje dalyje nurodyto teisės pažeidimo padarymo teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta trumpesniam negu vieni metai laikui.

6. Pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikui, asmeniui, kuriam paskirta administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, įvykdžius šio straipsnio 5 dalyje nurodytas teisės vairuoti grąžinimo sąlygas, šio draudimo laikotarpiu grąžinama teisė vairuoti tik transporto priemones, kuriose įrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

7. Vairuotojas, kuris, būdamas pradedantysis vairuotojas, pažeidė KET reikalavimą (reikalavimus), už kurį (kuriuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, arba sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata (išskyrus atvejus, kai eismo įvykis sukeltas esant baudžiamąją atsakomybę šalinančioms aplinkybėms arba aplinkybėms, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn), ir per šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatytus terminus nebaigė papildomo vairuotojų mokymo, praranda teisę vairuoti transporto priemones. Šiuo atveju vairuotojui teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik perlaikius vairavimo egzaminą ir išduodamas 3 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kurį jis turės teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą šio įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka.

PENKTASIS SKIRSNIS

TRANSPORTO PRIEMONĖS

25 straipsnis. Bendrieji reikalavimai motorinėms transporto priemonėms ir priekaboms

1. Lietuvos Respublikoje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, išskyrus KET numatytus atvejus. Vieną parą dalyvauti viešajame eisme nustatyta tvarka ir tik Lietuvos Respublikos teritorijoje leidžiama laikinaisiais valstybinio registracijos numerio ženklais paženklintoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, kurių savininkai (valdytojai) yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar su jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

2. Dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę privalomosios techninės apžiūros atlikti) ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar su jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

3. Viešajame eisme dalyvaujančių motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų reikiamą techninę būklę, registravimą ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą užtikrina transporto priemonės valdytojas.

4. Draudžiama dalyvauti viešajame eisme motorinėms transporto priemonėms, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, taip pat priekaboms, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse, išskyrus motorines transporto priemones, kurios:

1) buvo įregistruotos Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. gegužės 1 d.;

2) pripažintos istorinėmis motorinėmis transporto priemonėmis;

3) pagal konstrukciją ir įrangą yra skirtos specialioms darbo funkcijoms atlikti;

4) turi pagal susisiekimo ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus numatytoje vietoje įrengtą netiesioginio matymo įrangą, skirtą vairuotojo priekiniam matomumui pagerinti, – periskopinius priekinio vaizdo veidrodžius, taip pat kamerą su monitoriumi, kurie galėtų filmuoti ir rodyti eismą šviesiuoju ir tamsiuoju paros metu ir kai blogas matomumas. Šios transporto priemonės taip pat privalo turėti šias eismo saugumą užtikrinančias priemones: eismui dešiniąja kelio puse pritaikytus šviesos prietaisus ir šoninius galinio vaizdo veidrodžius. Keleivius vežančių autobusų bent vienos keleiviams laipinti skirtos durys privalo būti dešinėje pusėje. Krovininiai automobiliai, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 7 500 kg ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo, privalo tam numatytose vietose turėti įrengtą papildomą netiesioginio matymo įrangą, skirtą vairuotojo matomumui pagerinti, – eismui dešiniąja kelio puse pritaikytus plataus stebėjimo kampo ar (ir) artimo vaizdo veidrodžius.

5. Dalyvauti viešajame eisme leidžiama laikinai (iki 90 dienų per vienus metus) Lietuvos Respublikoje esančioms užsienio valstybėje įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, taip pat priekaboms, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse.

6. Motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, sugadintoms eismo ar kitokio įvykio metu, kai motorinės transporto priemonės neatitinka techninių reikalavimų (deformuotas statramstis ar lonžeronas, ar rėmas, vairo ar stabdžių sistemos, ar pakaba ir (ar) kai suveikė oro pagalvių sistema), o priekabos negali būti tempiamos, nustatyta tvarka panaikinamas privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimas. Po atkuriamojo motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos remonto patvirtinus, kad transporto priemonė yra tinkamai suremontuota ir yra žmonių sveikatai bei saugumui nepavojinga, ji vėl gali dalyvauti viešajame eisme tik nustatyta tvarka panaikinus draudimą dalyvauti viešajame eisme.

7. Panaikinti motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą turi teisę:

1) policijos pareigūnai;

2) Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai – motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg, arba motorinių transporto priemonių, kurios skirtos ir suprojektuotos vežti daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo;

3) muitinės įstaigų pareigūnai – motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų, kurios pritaikytos neteisėtam prekių (daiktų) gabenimui.

8. Draudžiama transporto priemonėje įrengti greitį matuoti trukdančias priemones ir daiktus, dalyvauti viešajame eisme transporto priemonėms, kurios nepriskirtos specialiosioms transporto priemonėms, tačiau yra su specialiaisiais šviesos ir (arba) garso signalais ir (arba) pažymėtos taip pat ar panašiai, kaip žymimos specialiosios transporto priemonės.

9. Pradedantiesiems vairuotojams draudžiama vairuoti motorines transporto priemones, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje.

10. Jeigu savivaldžio automobilio gamintojas numatė galimybę asmeniui tiesiogiai ar nuotoliniu būdu valdyti savivaldį automobilį, savivaldžio automobilio įranga privalo būti tokia, kad būtų sudaryta galimybė patikrinti, ar savivaldis automobilis yra valdomas savivaldžio automobilio įrangos veiksmais, ar jį tiesiogiai arba nuotoliniu būdu valdo asmuo.

11. Savivaldis automobilis privalo būti toks, kad galėtų tinkamai ir saugiai važiuoti nekeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudarytų kliūčių eismui, pasirinktų saugų važiavimo greitį, įvertintų važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio būklę, savo būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų saugiai sustoti iki bet kurios kliūties, taip pat automobilį stabdant tikrinantiems pareigūnams. Savivaldis automobilis privalo būti toks, kad galėtų sulėtinti greitį ir prireikus saugiai sustoti, jeigu to reikia dėl atsiradusių aplinkybių.

26 straipsnis. Transporto priemonių ir priekabų skiriamieji ženklai

1. Kiekviena motorinė transporto priemonė, priekaba turi būti su tam skirtoje vietoje vertikalioje plokštumoje pritvirtintais, registruojant jai priskirtais valstybinio numerio ženklais.

2. Valstybinio numerio ženklus draudžiama uždengti apsauginėmis medžiagomis, lankstyti ar kitaip keisti jų formą, jie neturi būti apgadinti, užteršti ar surūdiję. Tuo atveju, kai vežamas prie motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos galinės dalies pritvirtintas dviratis (dviračiai) uždengia valstybinio numerio ženklą, motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos gale gerai matomoje vietoje turi būti pritvirtinta valstybės įmonės „Regitra“ išduota lentelė su valstybiniu numeriu.

3. Transporto priemonė, į Lietuvos Respubliką atvykusi iš kitos valstybės, turi būti paženklinta tos valstybės, kurioje ji įregistruota, skiriamuoju ženklu, jei šio ženklo nėra valstybiniame numeryje. Į Lietuvos Respubliką atvykstančių užsienyje registruotų transporto priemonių skiriamieji ženklai nustatomi tarptautinėmis sutartimis.

4. KET nustato atvejus, kuriais tam tikrų kelio ženklų ar ženklinimo reikalavimai neprivalomi skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtų transporto priemonių vairuotojams.

27 straipsnis.       Motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų registracija, registracijos sustabdymas ir panaikinimas, leidimo dalyvauti viešajame eisme sustabdymas ir panaikinimas

1. Lietuvos Respublikos viešajame eisme dalyvauti leidžiama nustatyta tvarka registruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms. Reikalavimas registruoti motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą Lietuvos Respublikoje netaikomas su Europos ekonominės erdvės šalyje registruota motorine transporto priemone ir (ar) priekaba į Lietuvos Respubliką atvykusiems asmenims. Reikalavimas registruoti motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą Lietuvos Respublikoje taip pat netaikomas laikinai (iki 90 dienų per metus) su užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė ir nėra Europos ekonominės erdvės šalis, registruota motorine transporto priemone ir (ar) priekaba į Lietuvos Respubliką atvykusiems asmenims.

2. Motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos registruojamos neterminuotai, išskyrus šioje dalyje nustatytus atvejus. Motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos gali būti registruojamos tik laikinai, kai dėl jų registravimo kreipiasi:

1) asmuo, kurio teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje riboja įstatymai ar kiti teisės aktai; šiuo atveju motorinė transporto priemonė ir (ar) priekaba registruojama asmens teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui;

2) laikinai Lietuvos Respublikoje gyvenantis, tačiau nelaikomas Lietuvos Respublikos gyventoju asmuo; šiuo atveju motorinė transporto priemonė ir (ar) priekaba registruojama laikotarpiui iki šešių mėnesių;

3) asmuo, kurio transporto priemonės valdymo terminas apribotas transporto priemonės valdymą patvirtinančiu dokumentu; šiuo atveju motorinė transporto priemonė ir (ar) priekaba registruojama jos valdymo laikotarpiui;

4) asmuo, valdantis iš Lietuvos Respublikos išvežamą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą, kurių registracijos, privalomosios techninės apžiūros dokumentai ar leidimas laikinai dalyvauti viešajame eisme (ir nėra apribojimų dalyvauti viešajame eisme) negalioja Lietuvos Respublikoje arba užsienio valstybėje; šiuo atveju transporto priemonė registruojama laikotarpiui iki mėnesio.

3. NETEKO GALIOS:

4. Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka nustačius, kad neatlikta ar negalioja motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos privalomoji techninė apžiūra arba kad motorinė transporto priemonė ir (ar) priekaba neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir (ar) nesumokėti valstybės nustatyti su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susiję mokesčiai, arba kad neatliktos išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūros, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka leidimas tokiai motorinei transporto priemonei ir (ar) priekabai dalyvauti viešajame eisme sustabdomas (išskyrus motorines transporto priemones ir (ar) priekabas, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę privalomosios techninės apžiūros atlikti). Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka nustačius, kad motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas ir valdytojas išregistruoti iš Juridinių asmenų registro (kai motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas ar valdytojas yra juridinis asmuo) arba mirę, po 14 dienų nuo šių aplinkybių paaiškėjimo dienos, jeigu per šį laikotarpį neįregistruojamas naujas transporto priemonės savininkas ar valdytojas, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka sustabdomas leidimas tokiai motorinei transporto priemonei ir (ar) priekabai dalyvauti viešajame eisme. Šiuo atveju informacija apie ketinimą sustabdyti leidimą transporto priemonei ir (ar) priekabai dalyvauti viešajame eisme viešai skelbiama vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. Pašalinus priežastis, lėmusias motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos leidimo dalyvauti viešajame eisme sustabdymą (motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininko ir valdytojo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro ar mirties atveju, įregistravus naują motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininką ar valdytoją Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre), Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojas panaikina šio leidimo sustabdymą ir motorinė transporto priemonė ir (ar) priekaba vėl gali dalyvauti viešajame eisme. Motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininko ir valdytojo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro ar mirties atveju, iki bus įregistruotas naujas motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas, bet ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui nuo motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininko ir valdytojo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro ar mirties aplinkybių nustatymo, gali būti registruojamas tik motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos valdytojas. Sustabdžius leidimą motorinei transporto priemonei ir (ar) priekabai dalyvauti viešajame eisme, leidimo sustabdymo metu šių transporto priemonių ir (ar) priekabų valstybinio registracijos numerio ženklai laikomi negaliojančiais.

6. Kai draudimo įmonė, apdraudusi atsakingo už eismo įvykio metu padarytą žalą asmens civilinę atsakomybę, ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro įgalioti asmenys (paskirti ekspertai), vadovaudamiesi Vyriausybės patvirtintomis Eismo įvykių metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokų mokėjimo taisyklėmis, nustato, kad eismo įvykio metu nukentėjusiam trečiajam asmeniui transporto priemonę remontuoti ekonomiškai netikslinga, informacija apie šią transporto priemonę turi būti pateikta Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrui. Tokios transporto priemonės techninė apžiūra susisiekimo ministro arba jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka panaikinama ir ši transporto priemonė turi teisę sugrįžti į Lietuvos Respublikos viešąjį eismą tik po atkuriamojo remonto patvirtinus, kad ji yra tinkamai suremontuota ir yra žmonių sveikatai bei saugumui nepavojinga. Ši transporto priemonė vėl gali dalyvauti viešajame eisme tik nustatyta tvarka panaikinus draudimą dalyvauti viešajame eisme.

7. Motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos leidimas dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojo sprendimu panaikinamas ir motorinė transporto priemonė ir (ar) priekaba išregistruojama, kai motorinė transporto priemonė ir (ar) priekaba pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas pripažįstama netinkama eksploatuoti. Eksploatuoti netinkamos motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, kurių leidimai dalyvauti viešajame eisme yra panaikinti, taip pat motorinės transporto priemonės, pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turinčios vairą dešinėje pusėje, ir (ar) priekabos, pritaikytos eismui kairiąja kelio puse, išskyrus šio įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus, Lietuvos Respublikoje neregistruojamos. Informaciją apie užsienyje eksploatuoti netinkamomis tapusias motorines transporto priemones ir (ar) priekabas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojas gauna iš užsienio šalių transporto priemonių registrų tvarkytojų arba tarptautinių transporto priemonių duomenų bazių.

9. Lietuvos Respublikoje Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre registruojamos tik tos motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, kurių tipo patvirtinimas (Europos Bendrijos tipo patvirtinimas, individualus patvirtinimas) ir privalomoji techninė apžiūra atlikti nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus.

10. Galingieji keturračiai yra registruojami Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre. Šioms transporto priemonėms leidžiama dalyvauti tik Lietuvos Respublikos viešajame eisme.

11. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre registruojamos (įskaitant šio straipsnio 2 dalyje nustatytus laikino registravimo atvejus) tik tos motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, kurių savininkas šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka yra deklaravęs duomenis apie registruojamos motorinės transporto priemones ir (ar) priekabos nuosavybės teisę.

12. NETEKO GALIOS:

27¹ straipsnis.      Transporto priemonių registrai, valstybės informacinės sistemos, duomenų bazės

1. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro valdytoja – Vidaus reikalų ministerija.

2. Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro valdytoja – Žemės ūkio ministerija.

3. Lietuvos Respublikos taktinės ir logistinės paskirties transporto priemonių registro valdytoja – Krašto apsaugos ministerija.

4. Administracinių nusižengimų registro valdytoja – Vidaus reikalų ministerija.

5. Ieškomų transporto priemonių registro valdytojas – Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.

6. Centralizuotosios techninės apžiūros duomenų bazės (toliau – CTADB) duomenis tvarko Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija, o techninę apžiūrą atliekančios įmonės informaciją teikia per CTADB.

7. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės duomenis tvarko Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras.

8. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registro valdytoja – Vidaus reikalų ministerija.

9. Eismo įvykių informacinės sistemos valdytojas – Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.

27² straipsnis.      Keitimasis duomenimis tarp su eismo saugumo sritimi susijusių registrų, valstybės informacinių sistemų ir duomenų bazių

1. Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija tvarko CTADB duomenis, įskaitant asmens duomenis, be duomenų subjekto sutikimo, siekdama užtikrinti privalomosios techninės apžiūros sistemos funkcionavimą pagal Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos ir tarptautinių teisės aktų reikalavimus. Techninę apžiūrą atliekančios įmonės teikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis per CTADB. Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija, tvarkydama techninės apžiūros, techninės ekspertizės ir techninės apžiūros įmonių vidaus kokybės kontrolės duomenis ir atlikdama kitus duomenų tvarkymo veiksmus, užtikrina šio straipsnio 2 dalyje nurodytų duomenų rinkimo koordinavimą ir teikimą asmenims, kurie turi teisę duomenis gauti.

2. CTADB tvarkomi šie duomenys:

1) transporto priemonės duomenys (transporto priemonės valstybinis registracijos numeris ir kiti transporto priemonės identifikavimo duomenys);

2) transporto priemonės valdytojo duomenys (juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens kodas, transporto priemonės valdytojo vairuotojo pažymėjimo numeris ir vairuotojo pažymėjimą išdavusios valstybės kodas);

3) techninės apžiūros registravimo duomenys (įmonės ir stoties kodas ir pavadinimas, techninę apžiūrą atlikusio kontrolieriaus kodas, jo vardas ir pavardė, kiti techninės apžiūros registravimo duomenys);

4) techninės apžiūros rezultatų duomenys ir kiti su technine apžiūra susiję duomenys;

5) kiti CTADB nuostatuose numatyti duomenys, kurie renkami techninės apžiūros metu.

3. Siekdami užtikrinti tinkamą su eismo saugumo sritimi susijusių registrų, valstybės informacinių sistemų ir duomenų bazių funkcionavimą ir naudojimą, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registro, Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro, Lietuvos Respublikos taktinės ir logistinės paskirties transporto priemonių registro, Administracinių nusižengimų registro, Ieškomų transporto priemonių registro, Eismo įvykių informacinės sistemos, CTADB, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės valdytojai ir tvarkytojai tarpusavyje neatlygintinai keičiasi šiuose registruose, valstybės informacinėse sistemose ir duomenų bazėse esančiais su eismo saugumo sritimi susijusiais duomenimis. Visus reikiamus duomenis apie motorinę transporto priemonę arba jos priekabą, taip pat su jomis susijusius duomenis šioje dalyje nurodytų registrų, valstybės informacinių sistemų ir duomenų bazių valdytojai ir (ar) tvarkytojai neatlygintinai teikia Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrui. Šis registras yra pagrindinis informacijos apie registruotą motorinę transporto priemonę arba jos priekabą šaltinis.

4. Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija prireikus teikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis kitoms Europos ekonominės erdvės šalių įgaliotoms institucijoms, taip pat prireikus gauna iš šių institucijų su technine apžiūra susijusius duomenis.

5. Su eismo saugumo sritimi susiję registrai ir valstybės informacinės sistemos valdomi ir tvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu. Su eismo saugumo sritimi susijusiuose registruose, valstybės informacinėse sistemose ir duomenų bazėse kaupiami asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu.

6. Kai yra techninės galimybės, tikrinantys pareigūnai, vykdydami eismo priežiūrą, gali vairuotojo pažymėjimo, vairuotojo kvalifikacijos kortelės, vairuotojo liudijimo ir kitų dokumentų galiojimą ir šiuose dokumentuose įrašytus duomenis patikrinti naudodami su eismo saugumo sritimi susijusius registrus, valstybės informacines sistemas, duomenų bazes ir Europos Sąjungos vairuotojo pažymėjimų tinklą.

27³ straipsnis.      Duomenų viešas skelbimas siekiant nustatyti motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų savininkus ir valdytojus

Motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų savininkų ir valdytojų nustatymo tikslu Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojas viešai skelbia šiuos duomenis:

1) motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos markę;

2) motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos modelį;

3) šio įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais deklaravimo atvejais motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms suteiktą ir galiojantį unikalų motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos deklaravimo kodą ir kodo būseną (galiojantis ar negaliojantis);

4) apie nuosavybės teisės į motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos įgijimo arba perleidimo, įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją deklaravimo datą;

5) motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos identifikavimo numerį (VIN).

28 straipsnis.       Motorinių transporto priemonių ir priekabų tipo patvirtinimas ir atitikties įvertinimas, techninė priežiūra ir remontas

1. Tipo patvirtinimas ir atitikties įvertinimas Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atliekami motorinėms transporto priemonėms ir jų priekaboms bei šių transporto priemonių sudedamosioms dalims.

2. Motorinių transporto priemonių, priekabų ir šių transporto priemonių sudedamųjų dalių tipą patvirtina ir atitiktį įvertina Vyriausybės įgaliota institucija.

3. Transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas turi būti atliekami laikantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos (Lietuvos standartizacijos departamento) patvirtinto standarto.

29 straipsnis.       Motorinių transporto priemonių ir priekabų privalomoji techninė apžiūra ir techninė ekspertizė

1. Lietuvos Respublikoje registruotų motorinių transporto priemonių ir priekabų valdytojai privalo šias transporto priemones pateikti privalomajai techninei apžiūrai susisiekimo ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus. Registruojant motorines transporto priemones ir (ar) priekabas, pripažįstama kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje atlikta privalomoji techninė apžiūra, kuri dar galioja atsižvelgiant į Lietuvoje nustatytą privalomosios techninės apžiūros dažnumą. Jeigu kyla abejonių dėl kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje atliktos privalomosios techninės apžiūros, nacionalinis ryšių palaikymo punktas kreipiasi į valstybės, kurioje atlikta privalomoji techninė apžiūra, atitinkamą instituciją dėl privalomosios techninės apžiūros atlikimo fakto patvirtinimo. Lietuvoje registruotų transporto priemonių privalomąją techninę apžiūrą Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje gali atlikti susisiekimo ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatytomis sąlygomis ir tvarka įgalioti subjektai, kuriuos atlikti privalomąją techninę apžiūrą įgaliojo valstybė, kurioje jie yra.

2. Šio įstatymo 25 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytais atvejais motorinių transporto priemonių, priekabų valdytojai privalo pateikti jas privalomajai neeilinei techninei apžiūrai.

3. Naujos motorinės transporto priemonės ir priekabos laikotarpiu nuo transporto priemonės pirmo registravimo datos iki pirmos privalomosios techninės apžiūros dalyvauja viešajame eisme be privalomosios techninės apžiūros (išskyrus vienetinės gamybos transporto priemones).

4. Privalomąsias technines apžiūras ir technines ekspertizes atlieka įmonės, kurioms suteikta teisė verstis šia veikla. Techninės apžiūros įmonės turi būti akredituotos kaip A tipo kontrolės įstaigos pagal tarptautinį standartą LST EN ISO/IEC 17020 „Atitikties įvertinimas. Reikalavimai, keliami įvairių tipų kontrolės įstaigų veiklai (ISO/IEC 17020)“. Techninės apžiūros įmonės privalo turėti ir naudoti įrangą ir prietaisus, kurie yra įtraukti į įrangos ir prietaisų, kurių reikia privalomajai techninei apžiūrai atlikti, sąrašą ir atitinka jiems taikomus reikalavimus.

4¹. Taktinių ir logistinių transporto priemonių ir jų priekabų, kuriose integruotos ginklų ir valdymo sistemos, techninę apžiūrą ir techninę ekspertizę atlieka Lietuvos kariuomenė šio įstatymo nustatyta tvarka.

5. Motorinių transporto priemonių ir priekabų techninė ekspertizė atliekama Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

6. Sprendimus dėl motorinės transporto priemonės ir priekabos techninės būklės atitikties nustatytiems reikalavimams priima techninės apžiūros kontrolierius.

7. Duomenys apie motorinių transporto priemonių ir priekabų privalomąją techninę apžiūrą yra kaupiami ir saugomi CTADB.

8. Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų, kurių privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimas yra pasibaigęs arba panaikintas, savininkai arba valdytojai, nustatyta tvarka gali gauti ne ilgiau kaip vieną parą galiojantį leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę privalomosios techninės apžiūros atlikti.

9. Maksimalias privalomosios techninės apžiūros kainas tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Šios kainos turi būti ekonomiškai pagrįstos, padengti paslaugų sąnaudas ir užtikrinti reikiamą paslaugų kokybę, atsižvelgiant į paslaugų poreikį ir kitus veiksnius, lemiančius kainos dydį. Paslaugų savikaina (išlaidos) nustatoma pagal argumentuotas normatyvines išlaidas. Įmonės privalo pateikti paslaugų išlaidų skaičiavimus.

10. Techninį patikrinimą atliekančių pareigūnų, techninės apžiūros kontrolierių atlygis nėra tiesiogiai susijęs su jų atliktų pradinių arba išsamesnių techninių patikrinimų rezultatais. Techninės apžiūros kontrolieriai, atliekantys privalomąją techninę apžiūrą, ir techninį patikrinimą atliekantys pareigūnai turi vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, kad būtų užtikrintas nešališkumas ir objektyvumas.

29¹ straipsnis. Techninės apžiūros kontrolieriams taikomi reikalavimai

1. Techninės apžiūros kontrolierius turi atitikti šiuos reikalavimus:

1) turėti aukštąjį išsilavinimą, įgytą baigus transporto inžinerijos arba mechanikos inžinerijos studijas, arba aukštesnįjį išsilavinimą, įgytą iki 2009 metų, specialųjį vidurinį išsilavinimą, įgytą iki 1995 metų, ir techniko, techniko-mechaniko, jaunesniojo inžinieriaus arba lygiavertę kvalifikaciją;

2) turėti žinių kelių transporto priemonių mechanikos, dinamikos, vidaus degimo variklių, medžiagų ir medžiagų apdirbimo, elektronikos, elektros, elektroninių transporto priemonės dalių, informacinių technologijų taikymo srityse;

3) jeigu šios dalies 1 punkte nurodytų studijų trukmė trumpesnė kaip 3 metai, turėti praktinės ir (ar) pedagoginės veiklos patirties nors vienoje iš šios dalies 2 punkte nurodytų sričių (bendra studijų, praktinės ir (ar) pedagoginės veiklos trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 3 metai);

4) būti nepriekaištingos reputacijos;

5) būti išlaikęs kvalifikacinį egzaminą;

6) turėti teisę vairuoti A, B ir C kategorijų transporto priemones.

2. Kvalifikacinis egzaminas laikomas Susisiekimo ministerijoje arba jos įgaliotoje institucijoje.

3. Techninės apžiūros kontrolierius privalo ne rečiau kaip kartą per 2 kalendorinius metus nuo teisės atlikti privalomąją techninę apžiūrą suteikimo dienos išlaikyti žinių patikrinimo egzaminą Susisiekimo ministerijoje arba jos įgaliotoje institucijoje.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

EISMO ĮVYKIAI

30 straipsnis. Eismo dalyvio pareigos įvykus eismo įvykiui

Įvykus eismo įvykiui, eismo dalyviai (dalyvis), susiję (susijęs) su eismo įvykiu, privalo:

1) nedelsdami (nedelsdamas) sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka;

2) pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus;

3) imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti medicinos pagalbą ar prireikus nuvežti nukentėjusįjį į medicinos įstaigą, išskyrus atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai;

4) po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, iki bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti.

31 straipsnis. Gelbėjimo darbai

Jeigu eismo įvykyje buvo sužeistas arba (ir) žuvo žmogus, jei dėl eismo įvykio susidarė transporto grūstis, jei eismo įvykyje dalyvauja transporto priemonė, kuri veža pavojingą krovinį arba krovinį, kurio išsipylė (išsiliejo) ant kelio, ir taip sudaro pavojų eismui, Vyriausybės įgaliotų institucijų tarnybos privalo nedelsdamos atvykti į eismo įvykio vietą, suteikti neatidėliotiną pagalbą nukentėjusiesiems, neutralizuoti įvykio padarinius.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

ATSAKOMYBĖ

32 straipsnis. Atsakomybė

Siekiant užtikrinti eismo keliais saugumą ir apsaugoti žmonių gyvybę, sveikatą ir turtą, asmenims taikoma atsakomybė už teisės aktų, reglamentuojančių eismo keliais saugumą, pažeidimus.

33 straipsnis. Transporto priemonės priverstinis nuvežimas arba uždraudimas toliau važiuoti

1. Kai įtariama, kad transporto priemonė vairuojama neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat kai yra Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 603 straipsnyje nustatyti pagrindai, transporto priemonė gali būti priverstinai nuvežama į institucijos, kurios pareigūnas priėmė sprendimą transporto priemonę priverstinai nuvežti, ar į ūkio subjekto, kuriam suteikta teisė verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę, o transporto priemonės savininko (valdytojo) sutikimu ji gali būti pastatoma ir į kitą transporto priemonių stovėjimo aikštelę ar vietą, kurioje leidžiama transporto priemonėms stovėti (jeigu tai nepakenks baudžiamajam procesui ar administracinio nusižengimo teisenai).

2. Nustačius transporto priemonės techninės būklės, krovinių ar keleivių vežimo tvarkos pažeidimų, vairuotojų vairavimo ir poilsio režimo reikalavimų pažeidimų, kai tolesnis važiavimas kelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, taip pat nustačius N₂, N₃, O₃, O₄ klasės transporto priemonės didelį ir (ar) pavojingą trūkumą, susijusį su krovinio išdėstymu ir (ar) jo pritvirtinimu, uždraudžiama transporto priemonei toliau važiuoti, kol pašalinama grėsmė eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei. Dėl didelio ir (ar) pavojingo trūkumo, susijusio su krovinio išdėstymu ir (ar) jo pritvirtinimu, uždraudus toliau važiuoti N₂, N₃, O₃, O₄ klasės transporto priemonei, laikinai paimami transporto priemonės registracijos dokumentai, kol bus pašalinti krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo trūkumai.

3. Pradinio techninio patikrinimo kelyje ar išsamesnio techninio patikrinimo techninės apžiūros įmonėje metu nustačius didelį ir (ar) pavojingą trūkumą, uždraudžiama M₂, M₃, N₂, N₃, O₃ ar O₄ klasės transporto priemonei, T_1b, T_2b, T_3b, T_4.1b, T_4.2b, T_4.3b ar T₅ kategorijos ratiniam traktoriui, kuris dažniausiai naudojamas viešuosiuose keliuose vežimams už atlygį ir kurio didžiausiasis projektinis greitis yra didesnis kaip 40 km/h, toliau važiuoti ir laikinai paimami transporto priemonės registracijos dokumentai, kol bus pašalinti nustatyti dideli ir (ar) pavojingi trūkumai. Nustačius Lietuvoje registruotos transporto priemonės pavojingą trūkumą, panaikinamas privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimas. Uždraudus transporto priemonei toliau važiuoti, policijos ar Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai gali išduoti leidimą transporto priemonei nuvykti iki vienos iš artimiausių remonto vietų, kurioje galima pašalinti nustatytus trūkumus, jeigu pavojingi trūkumai gali būti ištaisyti taip, kad būtų galima nuvažiuoti iki šios remonto vietos nesukeliant tiesioginio pavojaus toje transporto priemonėje esančių asmenų ar kitų eismo dalyvių saugumui.

4. Transporto priemonė priverstinai gali būti nuvežama į kitą vietą iš vietų, kuriose leidžiama transporto priemonėms stovėti, šiais atvejais:

1) kai stovinti transporto priemonė trukdo valyti ir (ar) tvarkyti vietą, kurioje ji stovi;

2) kai stovinti transporto priemonė trukdo valstybės institucijoms ar įstaigoms atlikti gelbėjimo darbus arba likviduoti avarijos padarinius;

3) vizito saugumą užtikrinančios institucijos prašymu, jei vieta, kurioje stovi transporto priemonė, turi būti atlaisvinta dėl rengiamo Lietuvos Respublikos oficialaus svečio vizito.

5. Sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo šio straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais ir sprendimą dėl uždraudimo toliau važiuoti šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytais pagrindais gali priimti padarytą administracinį nusižengimą ar nusikalstamą veiką tirti įgaliotos institucijos pareigūnai. Šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytais atvejais sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo priima policijos arba savivaldybių vykdomųjų institucijų pareigūnai, šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytais atvejais – policijos arba Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai, o šio straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatytais atvejais – policijos pareigūnai.

6. Pareigūnai, priėmę sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo, apie jį praneša transporto priemonės savininkui (valdytojui).

7. Priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir uždraudimo toliau važiuoti tvarką, M₂, M₃, N₂, N₃, O₃, O₄ klasių transporto priemonių ir T_1b, T_2b, T_3b, T_4.1b, T_4.2b, T_4.3b, T₅ kategorijų ratinių traktorių techninių patikrinimų organizavimo Lietuvos Respublikos keliuose taisykles nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

8. Išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonių stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonių stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui ir (ar) išlaidas patyrusiai institucijai transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Šios išlaidos atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas Civiliniame kodekse nustatytais būdais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonių stovėjimo aikštelės. Šio straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais transporto priemonės savininkas ar valdytojas išlaidų, susijusių su transporto priemonės priverstiniu nuvežimu, neatlygina.

9. Išlaidas, susijusias su išsamesnio techninio patikrinimo atlikimu techninės apžiūros įmonėje, transporto priemonės trūkumų šalinimu, padengia transporto priemonės valdytojas ir (ar) vairuotojas.

Kelių eismo taisyklių
1 priedas

KELIO ŽENKLAI

I SKYRIUS

 ĮSPĖJAMIEJI KELIO ŽENKLAI

1.       Įspėjamieji kelio ženklai, įspėjantys vairuotoją apie būsimą pavojingą kelio ruožą, kuriuo važiuojant reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių, yra šie:

2. Jeigu įspėjamieji kelio ženklai statomi kartu su papildoma lentele „Galiojimo zona į priekį“, ši lentelė nurodo, kokio ilgio yra pavojingas ruožas, kuris prasideda už 150–300 m (ne gyvenvietėse) arba už 50–100 m (gyvenvietėse) nuo įspėjamojo kelio ženklo pastatymo vietos.

II SKYRIUS

 PIRMUMO KELIO ŽENKLAI

3. Pirmumo kelio ženklai, nurodantys vairuotojui važiavimo per nereguliuojamas sankryžas, važiuojamųjų dalių sankirtas arba siaurus kelio ruožus pirmenybę, yra šie:

III SKYRIUS

 DRAUDŽIAMIEJI KELIO ŽENKLAI

4. Draudžiamieji kelio ženklai ką nors draudžia arba tuos draudimus panaikina ir yra šie:

5. Galiojimo zoną turinčių draudžiamųjų kelio ženklų Nr. 319, 325, 327, 329, 331–335 draudimai galioja nuo draudžiamojo kelio ženklo iki artimiausios sankryžos už draudžiamojo kelio ženklo, o gyvenvietėse, kai nėra sankryžos, – iki gyvenvietės pabaigos. Draudžiamųjų kelio ženklų galiojimas nesibaigia ties lauko, miško ir kitais šalutiniais keliais, taip pat ties išvažiavimu iš šalia kelio esančios teritorijos, kuriame nėra pirmumo kelio ženklų.

6. Pastatytas prieš gyvenvietę, pažymėtą nurodomuoju kelio ženklu „Gyvenvietės pradžia“, draudžiamasis kelio ženklas „Ribotas greitis“ galioja iki šio nurodomojo kelio ženklo, tačiau draudžiamojo kelio ženklo galiojimo zona gali būti sumažinta pastačius kitą  draudžiamąjį kelio ženklą „Ribotas greitis“ su kitokiu leidžiamu važiavimo greičiu.

IV SKYRIUS

Nukreipiamieji kelio ženklai

7. Nukreipiamieji kelio ženklai yra šie:

V SKYRIUS

 Nurodomieji KELIO ženklai

8. Nurodomieji kelio ženklai nustato arba panaikina tam tikrą eismo tvarką ir yra šie:

VI SKYRIUS

 INFORMACINIAI KELIO ŽENKLAI

9. Informaciniai kelio ženklai yra šie:

VII SKYRIUS

 PASLAUGŲ KELIO ŽENKLAI

10. Paslaugų kelio ženklai yra šie:

VIII SKYRIUS

 PAPILDOMOS LENTELĖS

11. Papildomos lentelės (toliau – lentelės) patikslina arba apriboja kelio ženklų, su kuriais jos naudojamos, galiojimą ir yra šios:

12. Lentelė galioja tam kelio ženklui, po kuriuo yra pritvirtinta.

IX SKYRIUS

 BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

13. Draudžiama prie kelio ženklo, jo stovo ar bet kokio kito eismo reguliavimo įtaiso tvirtinti ką nors, kas nesusiję su to kelio ženklo ar įtaiso paskirtimi. Kelio ženkle draudžiama nurodyti informaciją, susijusią su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinančia įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis (pvz., įmonės pavadinimą, prekės ženklą, teikiamų paslaugų rūšį, adresą, telefoną ir kita).

14. Įrengiamo kelio ženklo atvaizdas gali skirtis nuo pavaizduoto šiame priede, tačiau padaryti kelio ženklo atvaizdų pakeitimai turi atitikti Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu, numatytus reikalavimus.

_______________

Kelių eismo taisyklių
2 priedas

KINTAMOS INFORMACIJOS KELIO ŽENKLŲ PAVYZDŽIAI

Kintamos informacijos kelio ženklai priskiriami prie kelio ženklų ir atitinka šių taisyklių 1 priede pateiktus kelio ženklų paaiškinimus.

_________________

Kelių eismo taisyklių
3 priedas

KELIŲ ŽENKLINIMAS IR JO CHARAKTERISTIKOS

I SKYRIUS

 HORIZONTALUSIS ŽENKLINIMAS

1. Horizontalusis ženklinimas (linijos, strėlės, užrašai ir kitokie simboliai ant važiuojamosios dalies) nustato tam tikrą eismo režimą ir tvarką:

1.1. Siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.

1.2. Plati ištisinė linija žymi važiuojamosios dalies kraštus automagistralėse ir greitkeliuose; atskiria važiuojamosios dalies eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui; atskiria eismo juostą nuo maršrutinio transporto stotelės; atskiria dviračių juostą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba kai kelio ženklai „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir „Kelias su eismo juosta maršrutiniam transportui“ negalioja.

1.3. Dviguba ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus keliuose ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juostomis. Šią liniją kirsti draudžiama.

1.4. Geltona ištisinė linija žymi vietas, kur uždrausta sustoti (stovėti), gali būti naudojama eismo juostoms žymėti darbų vietoje. Šią liniją kirsti draudžiama. Jeigu geltona ištisinė linija panaudota su baltomis ženklinimo linijomis, žyminčiomis eismo juostas, reikia vadovautis geltona ištisine linija.

1.5. Siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai tris kartus trumpesni už tarpus, skiria priešingų krypčių transporto srautus ir žymi eismo juostų ribas. Šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių.

1.6. Artėjimo linija – siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus, – įspėja, kad artėjama prie 1.1, 1.3 arba 1.10 ištisinės ženklinimo linijos, kuri atskiria priešingų krypčių arba tos pačios krypties transporto srautus. Šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių.

1.7. Siaura brūkšninė linija, kurios brūkšnių ir tarpų ilgis vienodas, žymi eismo juostas sankryžoje, įvažiavimo į kelią (išvažiavimo iš kelio) vietą ir gali žymėti važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių.

1.8. Plati brūkšninė linija, kurios brūkšnių ilgis tris kartus trumpesnis už tarpus, žymi ribas tarp greitėjimo, lėtėjimo juostos ir važiuojamosios dalies pagrindinės eismo juostos (sankryžose ir skirtingų aukščių kelių sankirtose). Šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių.

1.9. Geltona brūkšninė linija žymi vietas, kur draudžiama stovėti, gali būti naudojama eismo juostoms žymėti darbų vietoje. Šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių. Jeigu geltona brūkšninė linija panaudota su baltomis ženklinimo linijomis, žyminčiomis eismo juostas, reikia vadovautis geltona brūkšninė linija.

1.10. Dviguba linija, susidedanti iš dviejų siaurų lygiagrečių linijų, kurių viena yra ištisinė, o kita – brūkšninė, skiria priešingų arba tų pačių krypčių transporto srautus kelių ruožuose, kur persirikiuoti leidžiama tik iš vienos juostos; žymi vietas, skirtas apsisukti, įvažiuoti į stovėjimo aikšteles ir iš jų išvažiuoti, kur leidžiama važiuoti tik viena kryptimi. Šią liniją leidžiama kirsti iš brūkšninės linijos pusės, taip pat iš ištisinės pusės, bet tik baigiant lenkti arba apvažiuoti.

1.11. Plati linija, brėžiama skersai važiuojamosios dalies („Stop“ linija), rodo vietą, kur vairuotojas privalo sustoti esant kelio ženklui „Stop“ (kai sankryža nereguliuojama) arba draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui.

1.12. Iš trikampių sudaryta linija rodo vietą, kur vairuotojas prireikus privalo sustoti ir duoti kelią kertamu keliu važiuojančioms transporto priemonėms.

1.13. Pėsčiųjų perėjos:

1.13.1. „Zebras“ žymi nereguliuojamą pėsčiųjų perėją.

1.13.2.   „Zebras“ žymi nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, o rodyklės – pėsčiųjų ėjimo kryptį.

1.13.3. Dvi lygiagrečios linijos, sudarytos iš stačiakampių, žymi pėsčiųjų perėją, kurioje eismas reguliuojamas šviesoforu.

1.14. Dvi lygiagrečios linijos, sudarytos iš kvadratų, žymi vietą, kur dviračių takas, dviračių juosta kerta važiuojamąją dalį. Šias linijas leidžiama kirsti iš abiejų pusių.

1.15. Užbrūkšniuotas arba uždažytas plotas žymi nukreipimo saleles, kuriomis važiuoti draudžiama.

1.16. Rodyklės nurodo leistinas važiavimo kryptis juostoje. Aklakelio ženklas įspėja, kad draudžiama sukti į artimiausią važiuojamąją dalį. Ženklinimas, leidžiantis iš kairės kraštinės juostos sukti į kairę, leidžia ir apsisukti.

1.17. Rodyklės su lenktu kotu įspėja, kad artėjama prie važiuojamosios dalies susiaurėjimo arba 1.1 ar 1.3, 1.10 ištisinės ženklinimo linijos, kuri atskiria priešingų krypčių transporto srautus.

1.18. Trikampis praneša, kad artėjama prie sankryžos su pagrindiniu keliu.

1.19. Užrašas „STOP“ praneša, kad artėjama prie 1.11 ženklinimo linijos, kai ji naudojama kartu su kelio ženklu „Stop“.

1.20. Raidės ir skaičiai nurodo kelio numerį (maršrutą).

1.21. Raidė „A“ žymi eismo juostą, skirtą tik maršrutiniam transportui, arba maršrutinio transporto stotelę, išskyrus šių taisyklių 184 ir 185 punktuose nustatytus atvejus.“

1.22. Plati brūkšninė linija, kurios brūkšnių ir tarpų tarp brūkšnių ilgis vienodas, žymi eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui, arba maršrutinio transporto stotelę tose vietose, kur į ją leidžiama įvažiuoti (išvažiuoti iš jos).

1.23. Dviračio simbolis žymi  dviračių juostą, dviračių eismui skirtą tako dalį arba dviračių taką.

1.24. Neįgaliojo su vežimėliu simbolis žymi stovėjimo vietą, kurioje gali stovėti tik transporto priemonės, pažymėtos skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele.

1.25. Šachmatų tvarka išdėstyti langeliai žymi greičio mažinimo priemones, įrengtas važiuojamojoje dalyje.

1.26. Dviguba brūkšninė linija žymi reversines eismo juostas, kuriose eismo kryptis keičiasi į priešingą, skiria priešingų krypčių transporto srautus. Šią liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, draudžiama kirsti. Jeigu ši linija skiria tos pačios važiavimo krypties srautus, kai įjungtas žalias reversinio šviesoforo signalas, šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų jos pusių, o kai įjungtas geltonas reversinio šviesoforo signalas – tik tada, kai ši linija yra vairuotojui iš dešinės.

1.27. Geltona linija pažymėtas zigzagas žymi kelio vietą (pusę), kur per visą zigzago ilgį uždrausta stovėti.

1.28. Užrašu „TAKSI“ pažymėta maršrutiniam transportui skirta važiuojamosios dalies eismo juosta leidžiama važiuoti lengviesiems automobiliams taksi.

1.29. 4+ simboliu pažymėta maršrutiniam transportui skirta eismo juosta leidžiama važiuoti automobiliais, kuriuose važiuoja 4 ir daugiau eismo dalyvių.

1.30. Elektromobilių simboliu pažymėta maršrutiniam transportui skirta eismo juosta leidžiama važiuoti elektromobiliams.

1.31. Pėsčiųjų simbolis žymi pėsčiųjų taką ar pėsčiųjų eismui skirtą tako dalį.

1.32. Geltonomis linijomis pažymėtas plotas važiuojamųjų dalių sankirtoje žymi vietą, į kurią įvažiuoti draudžiama, jeigu joje ar už jos yra kliūtis, kuri priverstų vairuotoją sustoti važiuojamųjų dalių sankirtoje ir trukdyti kitų transporto priemonių eismui, išskyrus atvejus, kai sankryžoje reikia pasukti į kairę.

II SKYRIUS

 VERTIKALUSIS ŽENKLINIMAS

2. Vertikalusis ženklinimas, susidedantis iš pakaitomis einančių baltų ir juodų juostų ant kelio statinių ir kelio įrangos elementų, nurodo jų gabaritus, padeda orientuotis ir žymimas taip:

2.1. Įstrižos juodos ir baltos juostos žymi kelio statinių (tiltų, viadukų atramų, aptvėrimų (atitvarų) galinių dalių ir t.t.) vertikaliuosius elementus, kai šie elementai kelia pavojų važiuojančioms transporto priemonėms.

2.2. Vertikalios juodos ir baltos juostos žymi tiltų, viadukų, tunelių konstrukcijų apatinį kraštą.

2.3. Horizontalios juodos ir baltos juostos žymi signalinius įrenginius, pastatytus skiriamosiose juostose arba saugumo salelėse.

2.4. Įstriža plati juoda juosta žymi signalinius stulpelius, užtvarus, aptvėrimų (atitvarų) atramas ir panašiai.

2.5. Horizontalios plačios brūkšninės linijos žymi šoninius aptvėrimų (atitvarų) paviršius staigiuose posūkiuose, stačiose nuokalnėse ir kituose pavojinguose ruožuose.

2.6. Horizontali ištisinė juoda linija žymi šoninius aptvėrimų (atitvarų) paviršius kituose kelių ruožuose.

2.7. Horizontalios brūkšninės baltos ir juodos linijos žymi gatvės bortelius pavojinguose ruožuose ir iškilias saugumo saleles.

______________

Kelių eismo taisyklių
4 priedas

TRANSPORTO PRIEMONIŲ SKIRIAMIEJI IR INFORMACINIAI ŽENKLAI TRANSPORTO PRIEMONĖSE

1. Valstybinio numerio ženklus draudžiama uždengti apsauginėmis medžiagomis, lankstyti ar kitaip keisti jų formą, jie neturi būti apgadinti, užteršti ar surūdiję. Tuo atveju, kai vežamas prie motorinės transporto priemonės, priekabos galinės dalies pritvirtintas dviratis (dviračiai) uždengia valstybinio numerio ženklą, motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos gale gerai matomoje vietoje turi būti pritvirtinta valstybės įmonės „Regitra“ išduota lentelė su valstybiniu numeriu. 

2. Lietuvos Respublikoje įregistruotos ir į kitas valstybes išvykstančios motorinės transporto priemonės galas ir jos priekabos galas turi būti paženklinti Lietuvos Respublikos skiriamuoju ženklu, jeigu šio ženklo nėra valstybinio numerio ženkle. Tai baltas elipsės formos ženklas su juodomis raidėmis „LT“ viduryje. Ženklo horizontalioji ašis turi būti ne trumpesnė kaip 175 mm, vertikalioji – ne trumpesnė kaip 115 mm, raidės – ne mažiau kaip 80 mm aukščio ir ne mažiau kaip 10 mm storio.

3. Iš kitos valstybės į Lietuvos Respubliką atvykusi transporto priemonė turi būti paženklinta tos valstybės, kurioje ji įregistruota, skiriamuoju ženklu, jeigu šio ženklo nėra valstybinio numerio ženkle. Į Lietuvos Respubliką atvykstančių užsienyje registruotų transporto priemonių skiriamieji ženklai nustatomi tarptautinėmis sutartimis.

4. Draudžiama Lietuvos Respublikoje įregistruotą transporto priemonę eksploatuoti su kitos valstybės skiriamuoju ženklu.

5. Automobilio su dygliuotomis padangomis gale turi būti priklijuotas skiriamasis ženklas – baltas lygiakraštis trikampis su raudonu apvadu ir padangos dyglio simboliu viduryje. Trikampio kraštinės ilgis – 200–300 mm, apvado plotis – 1/10 kraštinės ilgio.

6. Vežančio vaikų grupes autobuso priekis ir galas turi būti pažymėti kvadratiniais šviesą atspindinčio geltono fono skiriamaisiais ženklais su raudonu apvadu ir juodu kelio ženklo „Vaikai“ simboliu. Kvadrato kraštinės ilgis – 400 mm, apvado plotis – 40 mm. Autobuso priekyje gali būti naudojamas mažesnis skiriamasis ženklas, kurio kvadrato kraštinės ilgis – 300 mm, apvado plotis – 30 mm.

7. Mokyklinio autobuso priekis ir galas turi būti pažymėti kvadratiniais šviesą atspindinčio geltono fono skiriamaisiais ženklais su raudonu apvadu ir juodu kelio ženklo „Vaikai“ simboliu. Kvadrato kraštinės ilgis – 300 mm, apvado plotis – 30 mm. Ant abiejų autobuso šonų turi būti užrašas „MOKYKLINIS“, raidžių aukštis – ne mažesnis kaip 200 mm. Mokyklinis autobusas ženklinamas išryškinančiu autobuso gabaritus linijiniu žymėjimu iš šviesą atspindinčios 50 mm pločio juostos: priekyje – balta, ant abiejų šonų – geltona, gale – raudona juosta. Ant transporto priemonės stogo keturiuose kampuose turi būti įrengtos papildomos įspėjamosios mirksinčios oranžinės šviesos, kurios įjungiamos tik mokinių įlaipinimo (išlaipinimo) metu ir mirkčioja paeiliui kairiajame ir dešiniajame transporto priemonės šonuose.

8. Kurčnebylių ar kurčiųjų vairuojamų automobilių priekis ir galas turi būti pažymėti skritulio formos 160 mm skersmens skiriamuoju ženklu su trimis 40 mm skersmens juodais skrituliukais, išdėstytais įsivaizduojamo lygiakraščio trikampio, nukreipto smaigaliu žemyn, kampuose.

9. Transporto priemonės, kurią vairuoja teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ turintys neįgalieji arba juos vežantys asmenys, priekis ir galas turi būti pažymėti kvadratiniais mėlynais skiriamaisiais ženklais „Neįgalusis“ su baltu apvadu ir baltu kelio ženklo „Neįgalieji“ simboliu. Kvadrato kraštinės ilgis – 100 mm, apvado plotis – 10 mm. Teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ turintys asmenys turi turėti tai patvirtinantį dokumentą.

10. Motorinių transporto priemonių (jų junginių), kuriomis mokoma vairuoti, priekis ir galas turi būti pažymėti baltu lygiakraščio trikampio formos skiriamuoju ženklu su raudonu apvadu ir juoda raide „M“ viduryje. Trikampio kraštinės ilgis – 200–300 mm, apvado plotis – 1/10 kraštinės ilgio.

11. Transporto priemonių (jų junginių), kurių matmenys (su kroviniu ar be jo) yra didesni už Susisiekimo ministerijos nustatytuosius, taip pat motorinių transporto priemonių, kurių maksimalus greitis pagal techninę charakteristiką mažesnis už maksimalų greitį, leidžiamą šiose taisyklėse toms transporto priemonėms, gale, kairėje pusėje, turi būti skiriamasis greičio ribojimo ženklas – spalvotas ženklas „Ribotas greitis“, kuriame nurodytas leidžiamas greitis. Ženklo skersmuo – 160–250 mm (nelygu transporto priemonės rūšis), apvado plotis – 1/10 ženklo skersmens.

12. Priekyje arba gale už transporto priemonės gabaritų daugiau kaip 1 m išsikišantys arba bent kiek į šoną išsikišantys tolimiausi krovinio arba platesnių kaip 2,6 m transporto priemonių kraštiniai taškai turi būti pažymėti skiriamaisiais ženklais – 400 mm ilgio kraštinės kvadratais su pakaitomis einančiomis šviesą atspindinčiomis įstrižomis baltomis ir raudonomis 50 mm pločio juostomis. Šie ženklai ant transporto priemonės turi būti pritvirtinti ne žemiau kaip 0,4 m ir ne aukščiau kaip 1,6 m nuo žemės paviršiaus. Tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui nurodytose transporto priemonės vietose turi degti žibintai – balti iš priekio, oranžiniai – iš šonų ir raudoni – iš galo.

13. Pavojinguosius krovinius vežančios transporto priemonės turi būti paženklintos ir pažymėtos Europos sutartyje dėl pavojingų krovinių vežimo keliais (ADR) ir jos A ir B techniniuose prieduose nustatyta tvarka.

14. Ilgesnės kaip 18,75 m transporto priemonės su priekaba (išskyrus lankstaus rėmo autobusus ir troleibusus) gale, 250–2100 mm aukštyje nuo žemės paviršiaus, turi būti įrengtas vienas (horizontalus), du (horizontalūs arba vertikalūs) arba keturi (du vertikalūs ir du horizontalūs) simetriškai transporto priemonės ašiai išdėstyti stačiakampio formos skiriamieji ženklai, padengti geltona medžiaga, atspindinčia šviesą, ir turintys raudoną 40 mm pločio fluorescencinį apvadą. Bendras šių skiriamųjų ženklų ilgis turi būti nuo 1130 mm iki 2300 mm, skiriamojo ženklo plotis – nuo 195 mm iki 230 mm.

15. Ilgesnės kaip 12 m transporto priemonės be priekabos (išskyrus autobusus ir troleibusus) gale turi būti įrengti simetriškai transporto priemonės ašiai išdėstyti stačiakampio formos nuo 130 mm iki 150 mm pločio skiriamieji ženklai su įstrižomis (45° kampu) raudonomis fluorescencinėmis ir geltonomis šviesą atspindinčiomis juostomis ir tvirtinami taip, kad žemyn einančios įstrižos juostos būtų nukreiptos transporto priemonės krašto link. Ir raudonų, ir geltonų juostų plotis – 100 mm. Šių skiriamųjų ženklų skaičius, išsidėstymas ir bendras ilgis turi atitikti 14 punkte numatytus reikalavimus.

16. Motorinėse transporto priemonėse, išskyrus mopedus ir motociklus be priekabos,  turi būti avarinio sustojimo ženklas – lygiakraštis trikampis, kurio 450–500 mm ilgio kraštinės pagamintos iš 50 mm pločio šviesą atspindinčios medžiagos.

`

17. Autobusuose, kuriuose įrengti saugos diržai, priešais kiekvieną sėdynę arba ant autobuso sėdynės arba šalia jos matomoje vietoje gali būti pavaizduotas informacinis ženklas ,,Užsisek saugos diržą“. Ženklas yra juodos ir baltos spalvos, jo apskritimo skersmuo – 60 mm, o balto apvado plotis – 3 mm.

18. Pradedantiesiems vairuotojams privaloma automobilio galinės dalies kairėje pusėje turėti baltą kvadrato formos skiriamąjį ženklą su žaliu apvadu ir žaliu klevo lapu viduryje. Kvadrato kraštinės ilgis – nuo 100 mm iki 150 mm, apvado plotis – 1/10 kraštinės ilgio.

__________________